Šalies oro uostuose jau nuo kovo stebint didelį keleivių srautų augimą, juose neretai susidaro spūstys, todėl keleiviams rekomenduojama atvykti anksčiau nei įprastai. Bendrovė Lietuvos oro uostai sako, kad iššūkių kyla ir dėl sparčiai augančių srautų, ir dėl darbuotojų trūkumo, todėl ji žada priimti daugiau žmonių.
Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, daugiausiai iššūkių pastaruoju metu – Vilniaus oro uoste, ypač su užsakomaisiais skrydžiais.
„Vilniaus oro uostas turi didžiausią srautą keleivių šiuo metu ir specifiškai matome iššūkių ankstaus ryto laikais, nuo 4 iki 7 val. ryto, kai yra nemažai užsakomųjų skrydžių, keleiviai keliauja su daug lagaminų, šeimos, vaikai, papildomi poreikiai“, – BNS sakė T. Vasiliauskas.
„Per dvi valandas būna ir šeši užsakomieji lėktuvai, jų dauguma į Turkiją, bet yra ir Kreta. Tie laikotarpiai kartojasi kiekvieną darbo dieną, savaitgaliais dar aktyvesni, nes lėktuvų, kurie yra pilni, būna dar daugiau“, – pridūrė jis.
Lietuvos oro uostų atstovo teigimu, į kai kuriuos užsakomuosius skrydžius registracija pradedama anksčiau nei įprastai, veikia daugiau stalų, tačiau planuojantiems keliones per Vilnių, ypač anksti ryte, rekomenduojama atvykti bent prieš dvi valandas iki skrydžio, o į užsakomuosius – dar anksčiau.
„Eilės netrunka taip ilgai, kaip Vakarų Europos oro uostuose, bet tas įpratimas, kad Vilniaus oro uoste galima atlikti visas procedūras per 15 minučių, šiuo atveju neveiks. Visais kitais atvejais, kai kalbame apie reguliariuosius skrydžius, pikų ir eilių nelabai yra, išlieka standartinis srautas“, – sakė T. Vasiliauskas.
Pasak jo, manoma, kad keleivių pikas dar nepasiektas, tai turėtų įvykti birželio antroje pusėje, kai įsibėgės vasaros atostogų sezonas.
Darbuotojų – mažiau nei iki pandemijos
Lietuvos oro uostuose darbuotojų skaičius vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį, bendrovė kol kas neprognozuoja, kada jis atsistatys. 2019 metų pabaigoje įmonėje buvo 662 darbuotojai, o šiuo metu – 560 žmonių.
Anot T. Vasiliausko, per balandį-birželį bus įdarbinta per 50 naujų darbuotojų: aviacijos saugumo specialistų, teisininkų, projektų vadovų, inžinierių, mechanikų. Suplanuota įdarbinti žmones, kurie valdytų eiles ir keleivių srautus.
„Per pandemiją turėjome efektyvintis ir atsisakyti tam tikrų perteklinių pozicijų, kurios neturėjo pakankamai darbo krūvio ir bendras darbuotojų skaičius sumažėjo apie penktadalį arba šiek tiek daugiau. Šiuo metu, kai aviacija pradeda taip greitai augti, mes turime poreikį susirasti darbuotojus ir tą darome“, – sakė T. Vasiliauskas.
„Jaučiame darbuotojų trūkumą, bet jis valdomas“, – pridūrė jis.
Bendrovės atstovo teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kada darbuotojų lygis grįš į buvusį: „Sunku prognozuoti, kokiu metu gali grįžti, bet tokie tempai, ką dabar matome, įpareigoja galvoti apie tokius scenarijus, kad tai bus pakankamai greitai“.
Augimas – spartesnis nei prognozuota
Trijuose šalies oro uostuose šiemet sausį-gegužę aptarnauta 1,79 mln. keleivių – 5,8 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 27,8 proc. mažiau nei rekordiniais 2019-aisiais. Šiemet aptarnauta 19,4 tūkst. skrydžių – 2,3 karto daugiau nei pernai, bet 20,4 proc. mažiau nei užpernai.
Pasak T. Vasiliausko, tokie atsigavimo mastai buvo sunkiai prognozuojami.
„Sparčiausiai auga Kaunas, net jau ir peraugęs kai kuriuos 2019 metų mėnesius. Vadovaujantis geriausiomis prognozėmis tokių rezultatų buvo sunku tikėtis. Vilnius ir Palanga atitinka labiau bendrą visos Europos atsistatymą – apie 80 proc. Tokie atsigavimo mastai, reikia kalbėti ir apie augimą, buvo sunkiai prognozuojami metų pradžioje, kai turėjome nemažai šalių, kurios taikė apribojimus atskrendantiems keleiviams“, – sakė oro uostų atstovas.
„Šiemet jau tris kartus turėjome gerinti savo prognozes, nes matėme, kad vertiname per daug neigiamai ar atsargiai tą atsigavimo tempą ir dabar turime trečią prognozę, kad 2022 metais pasieksime 4,7 mln. keleivių“, – kalbėjo jis.
Vien gegužę per šalies oro vartus keliavo 527,8 tūkst. keleivių – beveik 6 kartus daugiau nei pernai, bet 14 proc. mažiau nei 2019-ųjų gegužę. Juose aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių – atitinkamai 2,2 karto daugiau ir 11 proc. mažiau.
Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo beveik 2,5 mln. keleivių – 37 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jų buvo kiek daugiau nei 1,8 mln. 2019 metais, kurie laikomi rekordiniais Lietuvos aviacijai, čia buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių.
Autorė Erika Alonderytė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
