Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Lietuvos miestai kuria savo skaitmeninius dvynius – virtualias miestų kopijas

  • 2020-08-27
  • Kaunieciams.lt
  • Mokslas

Kasmet vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, o urbanizacijos plėtra net neketina sustoti. Tai kelia nemažai iššūkių šiuolaikiniams miestams: atsiranda problemų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto srautų valdymų bei darniu energijos vartojimu. Kartu su skaitmenizacija tampa prieinami ir sprendimai šioms problemoms spręsti – pasaulyje sparčiai populiarėja virtualių miestų kopijų kūrimas – skaitmeniniai dvyniai. Ar prasminga Lietuvos miestams turėti skaitmeninius dvynius?

Skaitmeninis dvynys – tai skaitmeninė arba virtuali fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus, analizuoti jų sąsajas bei priimti geresnius sprendimus dėl objekto priežiūros. Skaitmeninis dvynys išskirtinis tuo, kad jis privalo būti susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.

„Miestui galima pritaikyti gyvo organizmo analogiją. Įsivaizduokite, kad kuriamas žmogaus skaitmeninis dvynys – turime skaitmeninį modelį, kuris susietas su tam tikrais parametrais: pulsas, kraujospūdis ir kita. Šis modelis gauna duomenis realiu laiku, duomenys taikomi analitikai ir vėliau gali būti panaudoti prognozavimui. Pavyzdžiui, jei surinktume pakankamai duomenų apie žmogaus judėjimą, pulsą, galbūt svorio pokyčius, galėtume apjungti šiuos duomenis, ir pateikti žmogui įspėjimą?“ – sako pranešime cituojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) profesorius Andrius Jurelionis.

Skaitmeninių dvynių vertė išryškėja tada, kai surinkti duomenys yra panaudojami problemoms spręsti bei sprendimams priimti.

Virtuali miesto kopija – nesibaigiantis procesas

Paprastai skaitmeninių dvynių sukūrimo procesas prasideda nuo erdvės skaitmenizavimo ir miesto fotografavimo arba skenavimo, dažniausiai naudojant dronus užfiksuojama miesto erdvinė būsena.

„Sukuriamas modelis, kuris reprezentuoja realybę. Norint tai padaryti, reikia apskristi visą miestą. Jeigu norima dar detalesnės informacijos, tada reikia ne tik skraidyti, bet ir fotografuoti nuo gatvių. Tai pakankamai ilgas procesas, ypač kai norima sukurti erdvinį didmiesčio modelį. Tolesnis procesas priklauso nuo strategijos – ką mes norime prijungti, kokiais realaus laiko duomenimis norime sukurtą modelį papildyti . Galbūt norime matyti labiau statiškus duomenis, pavyzdžiui, paspaudus ant pastato matyti su juo susijusią informaciją: statybos metus, kiek energijos sunaudojama. O galbūt norime realiu laiku matyti gatvėse judančių automobilių ar pėsčiųjų skaičių?“ – sako A. Jurelionis.

Pasak jo, kuriant miesto dvynį reikia strateginio požiūrio, žinoti, kokiu tikslu renkami duomenys, kokiu laiko intervalu juos fiksuoti, kiek laiko juos kaupti, ir svarbiausia – kam jie bus naudojami.

Pagal funkcionalumą miesto skaitmeninio dvynio pavyzdžiu galima laikyti ir „Google Maps“. Tai – reguliariai atnaujinamas žemėlapis, kuris papildytas lankytinų vietų užimtumo, transporto judėjimo greičio duomenimis. Šie duomenys surenkami iš vartotojų mobiliųjų įrenginių, todėl paspaudę ant lankytinos vietos, vartotojai gauna reikalingą informaciją.

„Jeigu duomenų, kuriais norime papildyti erdvinį modelį, yra nedaug, skaitmeninį dvynį sukurti nėra sudėtinga. Tačiau, iš esmės, šis procesas yra nesibaigiantis. Jei pradėsime analizuoti kameras gatvėse, taikyti vaizdų atpažinimą ir eismo dalyvių skaičiavimą, stebėsime transportą, oro taršą, miesto komunikacijas ir kita, teks kurti sudėtingesnę sistemą, turėsime didesnį duomenų srautą. Tačiau ir analizei bei sprendimams priimti turėtume daugiau duomenų. Tai reiškia, kad galėtume geriau matyti kaip gyvena miestas: kaip pakinta žmonių srautai atnaujinus aikštę, kaip pakinta oro kokybė iškirtus medžius, kuriose miesto gatvėse automobiliai daugiausia laiko praleidžia ieškodami parkavimosi vietų“, – sako KTU SAF profesorius.

Nors A. Jurelionis pabrėžia, kad skaitmeninis dvynys niekada nebus visiškai tiksli miesto reprezentacija, tačiau surinkti duomenys gali padėti spręsti iššūkius, su kuriais susiduria miestas.

Lietuvos miestai pradeda kurti savo skaitmeninius dvynius

Skaitmeniniai miestų dvyniai kuriami ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje bei Panevėžyje. Kauno skaitmeninį dvynį kuria KTU komanda.
„Skenuojame, pradedame įtraukti įvairius informacinius sluoksnius į Kauno skaitmeninį dvynį universiteto iniciatyva“, – sako A. Jurelionis, prisidedantis prie skaitmeninio dvynio kūrimo.

Yra sukurti erdviniai Vilniaus ir Panevėžio miestų modeliai. Juose miestų savivaldybės talpina informaciją apie naujus infrastruktūros projektus arba skelbia konkursams pateiktus architektūrinius sprendinius.

„Lietuvoje kol kas daugiausiai naudojamos priemonės, skirtos padidinti gyventojų įtraukimą ir skaidrumą. Žmonės gali atsidaryti miesto modelį ir pasižiūrėti, kas bus statoma šalia jų gyvenamosios vietos, arba kokie projektai yra pateikti miesto skelbtam konkursui. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti Lietuvos miestai – leisti žmonėms teikti nuomones, įsitraukti į sprendimų priėmimą, registruoti nelegalias statybas ar pan.“, – sako pašnekovas.

Lietuvos miestuose yra daug technologinių naujovių, tačiau pasak A. Jurelionio, šios sistemos ne visuomet „susikalba tarpusavyje“, tad negali būti laikomos skaitmeniniais dvyniais.

„Tikiuosi, kad Lietuvos miestai, įkvėpti sostinės pavyzdžio, rengs atvirų duomenų strategiją ir ne tik daugiau skaitmenizuosis, bet ir padarys ypatingo saugumo arba nuasmenintus duomenis prieinamus mokslo institucijoms, startuoliams “, – teigia jis.

Skaitmeniniai duomenys turi būti saugūs, tačiau tuo pat metu ir atviri, kad kurti galėtų ne tik savivaldybės įmonės, mokslininkai, bet ir verslo įmonės, startuoliai.

„Automobilių keitimosi, paspirtukų nuomos ar maisto pristatymo į namus paslaugas teikiantys startuoliai galėtų matyti ir tikslingai panaudoti miesto duomenis: kur žmonės juda, kur ir kokiu paros metu formuojasi spūstys. Tuo tarpu paspirtukų judėjimo stebėsena gali būti panaudota saugumo didinimui, viadukų ar pravažiavimų projektavimui. Džiugu, kad Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Tikrai turime iš ko pasimokyti – iš Helsinkio, Singapūro ar Stokholmo pavyzdžių.“, – pasakoja KTU SAF profesorius

Pradžioje, akcentuojama KTU pranešime, į miesto skaitmeninio dvynio projektą reikėtų žiūrėti kaip į atskirą miesto projektą, nes jis greitu metu nepakeis egzistuojančių miesto sistemų. Tačiau ilgainiui šios sistemos gali būti integruotos.

Studentai prisidės prie Kauno skaitmeninio dvynio kūrimo

Statybos inžinerija skaitmenizuojasi, todėl keičiasi ir inžinieriaus darbas. Sąvoka – statinių informacinis modeliavimas (BIM) jau nebėra naujiena. Nors ir ne visos Lietuvos įmonės dirba pagal skaitmeninį standartą, BIM metodologija, iš esmės, keičia statinių ir infrastruktūros projektavimą.

„Anksčiau statybos inžinieriai savo idėjas perteikdavo braižydami: linijomis, geometrinėmis formomis ar aprašymais. Šiandien inžinierius komponuoja skirtingus informacinius elementus. Jis jungia kolonas, perdangas, inžinerinius tinklus ir kiekvienas komponentas skaitmeniniame modelyje turi savitą informaciją. Ant jo paspaudę matysite reikalingą informaciją. Informacinis modelis naudingas ne tik projektuotojui, statytojui, bet ir pastato šeimininkui, kuris turi žinoti iš ko susideda jo statinys. Sunku įsivaizduoti skaitmeninius dvynius be informacinio modeliavimo. Jeigu miestas padaro prieinamą informaciją apie komunikacijas, skaitmenizuoja organizacinius procesus, tai apsaugo nuo klaidų, taupo resursus ir bene svarbiausia – padaro procesus skaidresnius ir matomus visuomenei“, – teigia A. Jurelionis.

Sukurti naujų pastatų erdviniai modeliai gali būti patalpinti skaitmeninio miesto dvynio platformoje, kad visi žmonės matytų koks projektas atsiras, kas yra projektuojama.

Nuo šių metų KTU studentai bus įtraukti į Kauno skaitmeninio dvynio kūrimą.

„KTU statybos inžinerijos studijos paremtos informacinio modeliavimo metodologija. Jau sukūrėme pakankamai didelį miesto plotą ir mūsų studentai dirbdami jungtiniuose projektuose sprendžia problemas aktualias miestui. Jie kuria kvartalų, statinių atnaujinimo vizijas, kurias galės atvaizduoti skaitmeninio dvynio platformoje“, – sako profesorius.

Šaltinis: www.statybunaujienos.lt

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Roletai: modernūs ir praktiški sprendimai jūsų namams „Senukuose“ 2026 metai

Patikimi oro kompresoriai: 4 geri pasirinkimai jūsų namams ir dirbtuvėms „Senukuose“

Lekšas: „Liksiu nesupratęs, jei „Žalgiris“ pralaimės 0-3“

Automatinės redakcijos: kaip dirbtinis intelektas keičia turinio kūrimą?

Paluckas tebejaučia aistrą politikai ir socialdemokratijai?

Nuo milžinų šamų iki vandens asiliukų

Nauja paslauga keliaujantiems: susirgus užsienyje 

Kelininkai fiksuoja pakelėse paliekamus daiktus

Knygos šventė

Siūloma apmokestinti galingus automobilius prabangos mokesčiu

Ką kam žada žvaigždės?

Dėl traukinių avarijų pradėti ikiteisminiai tyrimai

Kaune lokalizuotas gaisras

Gaisras Kaune!

Baikerio mirtingumas ne greityje

Renginiai Kauno rajone gegužės 04-10 d.

VDU įgyvendinamiems projektams – 1,7 mln. eurų finansavimas

Ugniagesiai

Vyriausybės ir Seimo vadovai pasveikino ugniagesius gelbėtojus

Radviliada. Kaip išdygsta kandidatai į merus

Tuskas: paliaubos vardan Maskvos karinio parado – absurdas

Prezidentas pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios proga

Dar viena avarija geležinkelyje – Kauno rajone

KAM skirs 80 tūkst. eurų kovai su dezinformacija

Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Rasa Čepaitienė

Runomis tatuiruotos rankos

Naujas plaukimo rekordas

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6) V Velykų sekmadienis

Kaune paaiškėjo jaunieji svetingumo talentai

Pareigūnai aiškinasi, kas pažeidė viešąją tvarką

Socdemų naujas lyderis žino, kad lengva nebus

Žalimas

Žalimas prieš Romos katalikų bažnyčią

Ką kam žada žvaigždės?

Alytuje vėl rinksis pasaulio ėjikų elitas

Atgimsta istorinis pastatas Vilkijoje

Avarijos geležinkelyje Kėdainių rajone likvidavimas gali užsitęsti

Prezidentas pasveikino Kauno teatro vadovą B. Želvį

Žiniasklaida: A1 kelyje įvyko masinė avarija

Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta beveik 300 kandidatų

TS-LKD: 40 proc. gyventojų pritartų branduolinio ginklo dislokavimui

Ką kam žada žvaigždės?

Gegužės pirmoji 

Kaun žalgiriečiai pralaimėjo ir antras serijos rungtynes (Video)

keliai

Kelininkai: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

Ukrainos pamokos NATO karybai

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

Ką kam žada žvaigždės?

Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

Sukčiai apsimeta banko ekonomistu

Kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Staseliu

Kaip derinti basutes moterims: 5 vasariški deriniai nuo kasdienio iki vakarinio stiliaus

Juozas Meldžiukas

SODROS milijardai ir pagundos

Kaune susirungs jaunieji svetingumo ir maisto sektoriaus talentai

Prezidentas dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime

Ką kam žada žvaigždės?

Gražulis džiūgauja

Galimų žudikų byla Teisme

Rusija skelbia gėjus ekstremistais

Statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras

Holistinis šunų maistas: madinga etiketė ar tikra nauda jūsų augintiniui?

Premjerė sveikina Lietuvos medikus

Japonijoje žemės drebėjimas

Išmanieji namai be išmaniojo telefono: kodėl automatika grįžta prie paprastumo

Šilti moto balai – ne tik žiemai

Kauno pareigūnai ieško liudininkų

Į Lietuvą brovėsi 50 bastūnų

Ką kam žada žvaigždės?

Plaukikų čempionate rekordų šventė

Vašingtono šaulys nekentė krikščionių?

Riaušių byloje baigti nagrinėti apeliaciniai skundai

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos triumfas Zapyškyje

Vėjas be elektros paliko per 6 tūkst. namų ūkių

Festivalyje „Kaunas Jazz“ dainuos „Grammy“ laimėtoja

Medžioti poligonuose teks kitaip

„Fitch Ratings“ po 6 metų gerina Lietuvos mokumą

Užklijuota kamera neapsaugos – geriau be telefono?

Užsimušė motociklininkas amerikietis

Popiežius Leonas XIV apie mirties bausmę

„Aš – gerasis ganytojas“ (Jn 10, 11) IV Velykų sekmadienis

Naujinkime Kauno fasadus

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kas ką gali sekti?

Kauno rajono savivaldybei padėka už indėlį į Lietuvos krepšinį

Plaukikai gerina rekordus

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

Roletai: modernūs ir praktiški sprendimai jūsų namams „Senukuose“ 2026 metai

2026-05-05

Patikimi oro kompresoriai: 4 geri pasirinkimai jūsų namams ir dirbtuvėms „Senukuose“

2026-05-05

Lekšas: „Liksiu nesupratęs, jei „Žalgiris“ pralaimės 0-3“

2026-05-05

Automatinės redakcijos: kaip dirbtinis intelektas keičia turinio kūrimą?

2026-05-05

Paluckas tebejaučia aistrą politikai ir socialdemokratijai?

2026-05-05

Nuo milžinų šamų iki vandens asiliukų

2026-05-05

Nauja paslauga keliaujantiems: susirgus užsienyje 

2026-05-05

Kelininkai fiksuoja pakelėse paliekamus daiktus

2026-05-05

Knygos šventė

2026-05-05

Siūloma apmokestinti galingus automobilius prabangos mokesčiu

2026-05-05

Ką kam žada žvaigždės?

2026-05-05

Dėl traukinių avarijų pradėti ikiteisminiai tyrimai

2026-05-05

Kaune lokalizuotas gaisras

2026-05-05

Gaisras Kaune!

2026-05-04

Baikerio mirtingumas ne greityje

2026-05-04

Renginiai Kauno rajone gegužės 04-10 d.

2026-05-04

VDU įgyvendinamiems projektams – 1,7 mln. eurų finansavimas

2026-05-04
Ugniagesiai

Vyriausybės ir Seimo vadovai pasveikino ugniagesius gelbėtojus

2026-05-04

Radviliada. Kaip išdygsta kandidatai į merus

2026-05-03

Tuskas: paliaubos vardan Maskvos karinio parado – absurdas

2026-05-03

Prezidentas pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios proga

2026-05-03

2026-05-03

Dar viena avarija geležinkelyje – Kauno rajone

2026-05-03

KAM skirs 80 tūkst. eurų kovai su dezinformacija

2026-05-03
Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Rasa Čepaitienė

Runomis tatuiruotos rankos

2026-05-03

Naujas plaukimo rekordas

2026-05-03

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6) V Velykų sekmadienis

2026-05-03

Kaune paaiškėjo jaunieji svetingumo talentai

2026-05-02

Pareigūnai aiškinasi, kas pažeidė viešąją tvarką

2026-05-02

Socdemų naujas lyderis žino, kad lengva nebus

2026-05-02

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos