Vasario 8–11 dienomis „Skalvijos“ kino centre vyks pirmasis Sakartvelo kino festivalis, kviečiantis pasidairyti po Sakartvelą ir susipažinti su ryškiausiais pastarųjų metų šalies kūrėjų filmais.
„Sakartvelo kino festivalis, tai išskirtinė galimybė ne tik susipažinti su šiuolaikiniu kartvelų kino pasauliu, bet ir iš labai arti pamatyti pačią šalį bei patirti jos kultūrą. Lietuvių ir kartvelų draugystės ryšiai dar niekada nebuvo tokie stiprūs – tai puiki proga pereiti prie familiaresnio ryšio, pradedant tyrinėti specifines kultūrines subtilybes, šiuo atveju – šiuolaikinį kartvelišką kiną“, – įsitikinęs festivalio organizatorius, VšĮ Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados direktorius Niko Amirgulašvili.
Pasak vadovo, pati festivalio idėja kilo labai organiškai. „Nuolat ieškome įdomių ir įtraukių formatų sukurti draugišką terpę abejoms tautoms susipažinti. Praėjusiais metais, organizuodami Lietuvos ir Sakartvelo kino klasikos vakarą su abiejų šalių legendiniais filmais: „Riešutų duona“ ir ,,Mėlynieji kalnai arba neįtikėtina istorija“ – pamatėme kaip kinas stipriai vienija žmones, todėl neliko abejonių, jog pasirinktą kelią reikia plėtoti“, – sakė N. Amirgulašvili.
Negalima nepaminėti, jog festivalis organizuojamas kuomet pačioje šalyje vyksta vidiniai nesutarimai ir aršios peripetijos dėl cenzūros, tad Sakartvelo kino festivalis suteiks papildomą progą pamatyti ir įvertinti, kas svarbaus nutiko Sakartvele per pastaruosius metus ir kas dėl skirtingų priežasčių buvo praleista platintojų bei rodytojų.
„Lietuvos, kaip ir daugelio kitų pasaulio šalių, festivaliuose dažniausiai pakanka vietos vos vienam ar dviems filmams iš Sakartvelo. Todėl vien Sakartvelo kinui dedikuojamas naujas renginys įkvepia unikaliomis galimybėmis pasidalinti naujienomis iš daug talento ir drąsių idėjų turinčios šalies“, – įsitikinęs festivalio programos sudarytojas, Lietuvos kino kritikas bei apžvalgininkas Edvinas Pukšta.
Pasak organizatorių, festivalio filmų programa lyg 7-ių itin skirtingų, tačiau ne mažiau intriguojančių pažintinių kelionių žemėlapis, kuriame kiekvienas atras sau tinkamiausią maršrutą į Sakartvelą.
Itin autentiška ir sukrečianti, vien tik iš archyvinės medžiagos sumontuota juosta „Suvaržymas“, ne tik taikliai ir suprantamai atskleis, kaip veikia okupantų šalies propagandos mašina, bet ir pateiks begales intensyvių momentų, kurie primins aštriausius trilerius, tik čia susišaudymai realūs ir vyksta Tbilisio gatvių apkasuose, o susirėmimus filmuoja abi konfliktuojančios pusės. Įtaigus ir įtraukiantis filmas daugelį istorinių įvykių Sakartvele pateiks visai kitaip nei jie ligšiol buvo transliuojami.
Visai kitokia bendro Sakartvelo ir Lietuvos gamybos filmo „Loto“ istorija. Autorius Zaza Khalvashi viešėdamas „Kino pavasaryje“, iki šiol nepamirštame seanse su jautriu pokalbiu pristatydamas poetinę dramą „Namme“, jau tada Vilniuje buvo užsiminęs apie penktąjį savo filmą, tuo metu dar pavadintą šiek tiek kitaip. Šiandien Zazos jau nebėra tarp mūsų ir filmą pavyko užbaigti tik rankų nenuleidusiai dukteriai Tamtai suvienyjus jėgas su operatoriumi bei montažo režisieriumi, kurie mėgino įsivaizduoti, kaip būtų pasielgęs pats Zaza. Festivalyje pristatomas dramatiškas „Loto“ žiūrovą įpainios į labirintą dinamiškai persipinančių gyvenimiškų istorijų viename butų komplekse Batumyje.
Tuo tarpu Sakartvelo pasiūlytas kandidatu „Oskaro“ nominacijai už geriausią užsienio šalies filmą „Pilietis Šventasis“ yra lėta, vizuali, novatoriška religinė satyra, reikalaujanti iš žiūrovo kantrybės, susikaupimo ir pastabumo. Ypač retą progą užsukti į Čiaturos kalnakasių miestelį suteikiantis filmas lauks atsidavusių žiūrovų, nebijančių išbandymų kine. Be to, pasak kino ekspertų, šis filmas yra vienas iš tokių išskirtinių, kuris atsiskleidžia tik kino teatro tamsoje.
Debiutinio filmų festivalio programą rengęs kino kritikas bei apžvalgininkas Edvinas Pukšta teigia, jog Sakartvelo filmai visada turėjo savo ištikimą žiūrovą Lietuvoje, tad vos 7 filmus atvežančiame renginyje reikėtų pamatyti visus filmus.
„Negali būti didesnės motyvacijos per vieną savaitgalį pamatyti naujausius Sakartvelo filmus. Kiekvienas iš atrinktų filmų yra skirtingas ir nesulyginamas, tad pasiūlyti ir išskirti tik vieną yra pernelyg sudėtinga misija.
Debiutiniame šių metų kartveliškame rinkinyje yra net nebyli komedija „Gondola“, kurią sukūrė vokietis Veitas Helmeris. Jis nedrįsta vadinti filmo kartvelišku, nes pats negyvena Sakartvele, tad čia žiūrovui bus papildoma intriga – patikrinti, kaip vokiečiui gavosi perteikti gryną Sakartvelo jausmą ypatingoje vietoje, nes lygiai tokias pačias dvi gondolas įmanoma susirasti ir jomis užkilti ar nusileisti realiame gyvenime“, – festivalio programos subtilybes išduoda kino ekspertas.
Galima pasidžiaugti, jog po kartu su Lietuva prodiusuotos „Otaro mirties“ (nacionalinė premjera „Kino pavasaryje“) režisierius Soso Bliadze pagaliau vėl grįžta į Vilniaus ekranus. Jo antrasis per karantiną sukurtas filmas tapo tarptautinių festivalių geismo objektu, bet iki šiol nebuvo rodomas Lietuvoje. „Mano kambarys“ – autentiškas ir kamerinis šiuolaikinio Tbilisio ir tūkstantmečio kartos portretas.
Gyvenimiškos Sakartvelo aktualijos ir autentiškos spalvos atsiskleidžia ir komiškoje dramoje „Gražioji Elena“, nes tam tikrame gyvenimo etape kiekvienam reikalinga žavingoji Elena, įkvepianti mūza, pastūmėjanti reikiama kryptimi išsisklaidžius kažkada jaustai meilei ne tik kitam žmogui, bet ir kinui.
Abejingų nepaliks ir dokumentinė juosta „Pažabotas sodas“, kur turtingas milijonierius, buvęs Sakartvelo premjeras „grožisi“ senais medžiais, tad sumokės kiek reikia, kad jie atsidurtų jo sode. Vis tik šimtamečiai daugiaaukščių pastatų dydžio augalai taip lengvai įnoriams nepasiduoda ir gamtos pavergimas ne tokia jau lengva užduotis – prireikia kasti giliausias duobes, pjauti elektros linijas ir net grįsti naujus kelius.
Savo rekomendacijomis, neaplenkti pirmą kartą organizuojamo renginio, dalinasi ir festivalio partneriai. „Kinas yra stebuklingas tuo, kad ne tik leidžia žiūrovui išgyventi įvairiausias istorijas ir likimus, bet ir nukelia mus į skirtingas kultūras ir šalis. Gera, kad šį snieguotą vasarį galėsime nusikelti ir panirti į Sakartvelą ir džiaugiamės, kad Lietuvoje didėja kino pasiūlos įvairovė“, – sako Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė.
Nuotr. – kadrai iš filmų – organizatorių.
