Krepšinio šimtmetį minint yra daug visokių žvaigždžių nominacijų, tačiau nelabai kas atmena Lietuvos krepšiniui vienaip ar kitaip nusipelniusius žaidėjus ir trenerius iš užsienio. Kas tie legionieriai ir kodėl jie menkiau atsimenami pasakoja portalo eurobasket.lt. redaktorius Viktoras Lemežis.
Mėgindamas papasakoti, kuriuos atsimena, redaktorius priažįsta, kad užsienio samdiniai visada greičiau pamirštami.
„Jei imsime „Žalgirį“, tai galima būtų prisiminti pirmąjį legionierių Gertą Kullamae, vėliau pasirodžiusius pirmąjį NBA duonos ragavusį krepšininką – norvegą Torgeirą Bryną, kroatus Veljko Mršičių ir „Praną“ Arapovičių bei istorinį, vėliau nulėmusį du iš eilės kauniečių tarptautinius trofėjus, metimą į Bursos „Tofaš“ krepšį pataikiusį Ennisą Whatley.
Žinoma, niekada nebus pamiršti ir visi trys prie „Žalgirio“ triumfo Eurolygoje prisidėję legionieriai – Tyusas Edney, „Antanas“ Bowie ir Jiri Zidekas. Po jų labiausiai, mano manymu išsiskyrė iki šiol nepagerinto naudingumo rekordo Eurolygoje autorius Tanoka Beardas, sirgalių numylėtiniai Marcusas Brownas, Marko Popovičius, Grigorijus Chižniakas ir Edas Cota. Sunku visus ir suskaičiuoti, kurie verti paminėjimo bei žaidę neilgai, tokius kaip DeJuanas Collinsas, Sonny Weemsas, Robertas Packas ir kiti.
Tuomet atėjo Šarūno Jasikevičiaus eilė bei tokie ryškūs užsieniečiai kaip Kevinas Pangosas, Brandonas Daviesas, Vasilije Micičius, Thomasas Walkupas.
Persikelkim į Vilnių, o čia dar su „Statybos“ marškinėliais LKL ryškiai spindėjo Sergejus Grišajevas. Vėliau atsirado įžaidėjas Ericas Elliotas, kuriam net norėta suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, o krepšinio visuomenėje netilo kalbos dėl kvietimo į rinktinę, kadangi trūko atakų organizatorių.
Asmeniškai laikausi ir daugumos lietuvių nuomonės, kad privalome verstis vien lietuviais. Vėlliau įsimintinų legionierių buvo tokia daugybė, kad sunku vardinti, pats išskirčiau Matthew Nielseną ir Chucką Eidsoną.
Tarp kitų komandų legionierių buvo labai daug amerikiečių, kurie blizgėjo ir gerino LKL rekordus pirmaisiais turnyro gyvavimo metais. Prie to daug prisidėjo į „Šilutę“ juos urmu vežęs Steponas Kairys, o „šilutiškiai“ Davidas Edwardsas, Richardas Thomasas, Corey Tayloras, Lesteris Lyonsas ir Shawnas Myersas įsirašė į lygos metraščius.
Turėjo praėjusiame amžiuje savo garsenybių ir kiti klubai, Alytaus „Alita“ – vėliau dukart NBA čempionu tapusį ukrainietį Stanislavą Medvedenko, Plungės „Olimpas“ – po 68 naudingumo balus per rungtynes surinkusius Joey Vickery ir Patricką Jonesą.
Iš šio šimtmečio komandų legionierių nevardinsiu, paminėsiu nebent šiuo metu Jonavos „CBet“ marškinėlius vilkintį ir vis dar puikią formą demonstruojantį Juaną Palaciosą, kuriam jau 36-eri, o kolumbietis buvo Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderis bei LKL sezono MVP dar 2013-2014 metų sezone.
Iš trenerių užsieniečių galėčiau išskirti tik „Žalgirio“ strategą Joaną Plazą iš Ispanijos bei „Lietuvos rytą“ treniravusį kroatą Neveną Spahiją, kadangi tik šiuos specialistus prisimenu ne kaip „praspirtus“, o kaip tuos, kurių darbas tenkino, tačiau jų nepavyko išlaikyti. Na, puikiai užsirekomendavo ir jau ketvirtą sezoną prie Panevėžio „Lietkabelio“ vairo stovintis serbas Nenadas Čanakas,“ – pasakoja V. Lemežis.
Prismintini ir treneriai: Donas Nelsonas jaunesnysis iš JAV bei ispanas Javieras Imbroda. Ant Lietuvos krepšinio rinktinės suolelio abu konsultantai sėdėjo dar Barselonos olimpinėse žaidynėse 1992 m. Taip pat ir 1996 metais Atlantoje bei 2000 metais Atėnuose.
Visgi, kaip akcentuoja V. Lemežis, rinktinės treneriais jie nebuvo. Pasak jo, jei buvę legionieriai nežaidžia Eurolygoje, nėra nuolat matomi gerbėjams jų indėlis dėsningai ir greitai pamirštamas „Samdinys yra samdinys. Atidirbo ir išvažiavo. Todėl ir sakau, kad esu už saviškius tiek žaidėjuose, tiek treneriuose“, – sakė redaktorius.