Lietuvos delegacija, vadovaujama aplinkos ministro Simono Gentvilo, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje COP28 aktyviai dalyvauja derybose dėl ambicingų sprendimų patvirtinimo ir papildomuose Globalios klimato kaitos veiksmų darbotvarkės renginiuose, kuriuose palaiko ir jungiasi prie kitų šalių iniciatyvų, dalindamasi patirtimi ir gerosiomis praktikomis.
Lietuva pagal Globalią klimato kaitos veiksmų darbotvarkę prisijungė prie keturių tarptautinių iniciatyvų, dar prie trijų iniciatyvų prisijungė Europos Sąjungos vardu.
Simonas Gentvilas kartu su EK aplinkosaugos ir žuvininkystės komisaru Virgilijumi Sinkevičiumi ir Švedijos, Naujosios Zelandijos, Moldovos, kitų šalių aplinkos ministrais dalyvavo diskusijose dėl paramos Ukrainai ir Ukrainos aplinkosaugos deklaracijos, siekiant įkurti aplinkosaugos žalos įvertinimo platformą ir mobilizuoti šalių pastangas žalai kompensuoti, kuri bus pasirašoma 2024 m.
Taip pat Lietuva prisijungė prie G7+ ir Ukrainos Vyriausybės deklaracijos dėl švarios energijos partnerystės, siekiant tvaraus Ukrainos energetikos sistemos atkūrimo ir atstatymo.
Palaikant COP28 pirmininkaujančių Jungtinių Arabų Emyratų iniciatyvas, prisijungta prie dviejų deklaracijų – dėl Tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato kaitos veiksmų ir dėl Globalių atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo 2030 m. tikslų, suderintų su ES globalių atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo 2030 m. tikslų iniciatyva.
„Iki šiol klimato konferencijose žemės ūkiui ir maistui buvo skiriamas labai ribotas dėmesys, tik pastaraisiais metais jose ėmė daugėti pavienių iniciatyvų šioje srityje, tačiau šis klausimas tik dabar atsidūrė šalių lyderių lygmenyje. Tai reikšmingas pokytis akcentuojant žemės ūkio ir maisto sistemų svarbą švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Lietuvos aplinkos ministras atkreipė dėmesį, kad ES ir Lietuva jau vykdo pagrindinius deklaracijoje numatytus įsipareigojimus, yra nemažai įvairių priemonių atnaujinamame Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane ir Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje patvirtinti tikslai mažinti šiltnamio dujas, žemės ūkis taip pat yra į juos integruotas. Iš Bendrosios žemės ūkio programos apie trečdalis lėšų jau skiriama žaliosioms priemonėms, iš kitų fondų žemės ūkiui skiriamos lėšos taip pat nukreipiamos į tvaresnes, aplinkai draugiškesnes praktikas ir technologijas. Daug nuveikta įgyvendinant Žaliąjį kursą ir jo strategijas.
Deklaracijoje dėl globalių atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo 2030 m. tikslų valstybių ir vyriausybių vadovai kviečiami dar kartą pripažinti būtinybę riboti pasaulinio atšilimo lygį, išlaikant temperatūros kilimą iki 1,5°C, kaip numatyta Paryžiaus susitarime. Deklaracijoje pabrėžiamas skubus poreikis patrigubinti atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimą ir padvigubinti energijos efektyvumą iki 2030 m.
„Deklaracijoje keliami tikslai atitinka nacionalinius Lietuvos tikslus ir įsipareigojimus ES siekti nustatytų atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų iki 2030 m. ir neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. Lietuva demonstruoja sparčią pažangą ir dideles ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje bei solidarumą su ES Žaliojo kurso politika. Per pastaruosius kelerius metus atsinaujinančios energijos plėtra Lietuvoje įgavo naują pagreitį. Šiemet įdiegti atsinaujinančios energijos pajėgumai išaugo 53 proc. ir dabar viršija 2 GW“, – kalbėjo Simonas Gentvilas.
ES vardu buvo prisijungta prie COP28 pirmininkaujančių Jungtinių Arabų Emyratų Klimato kaitos švelninimo, neigiamų padarinių atstatymo ir taikos deklaracijos, Išankstinės nelaimių prevencijos Chartija dėl geresnės ateities ir Vokietijos iniciatyvos Klimato klubas dėl šalių vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo klimato kaitos klausimais skatinimo.
Svarbiausias konferencijos tikslas – pasauliniu mastu susitarti dėl visų šalių klimato kaitos švelninimo užmojų padidinimo. Tam palaipsniui reikia atsisakyti iškastinio kuro ir patvirtinti globalius atsinaujinančių energijos išteklių ir energinio efektyvumo 2030 m. tikslus, prisitaikymo prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemones, pagal kurias didėtų finansavimas besivystančioms šalims ir būtų suteikiama parama technologijoms įsigyti.
