Prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje kartu su Lenkijos ir Ukrainos Prezidentais dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią minėjimo iškilmėse.
Kadaise iš Vilniaus buvo valdoma erdvė tarp Baltijos ir Juodosios jūros. Šiandien iš Vilniaus vėl bandoma ją apginti. Kaip prieš kelis šimtus metų: ne imperija, ne nostalgija, o atsakomybės zona.
Prezidentas su pirmąja ponia Diana Nausėdiene kartu su Lenkijos Respublikos Prezidentu Karoliu Nawrockiu, ponia Marta Nawrocka ir su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei ponia Olena Zelenska dalyvavo šv. Mišiose už sukilėlius Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Savo kalboje po šv. Mišių Prezidentas pažymėjo, kad 1863 m. sukilimo dalyviai, net ir tapę egzekucijų ar trėmimų aukomis, liko nenugalėti.
„Nepaisant skaudžių pamokų – ankstesnių pasipriešinimo sąjūdžių, kuriuose dalyvavo seneliai ir tėvai, ir juos lydėjusių žiaurių represijų – sukilėliai negalėjo susitaikyti su gyvenimu priespaudoje. Patys neturėdami gyvenimo laisvoje šalyje patirties, jie išlaikė beribį tikėjimą laisve kaip brangiausią palikimą. Ir į bendrą kovą ėjo po viena – Erelio, Vyčio ir Arkangelo – vėliava“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad didvyriškos sukilėlių pastangos atvėrė kelius naujoms pasipriešinimo formoms. Įsibėgėję atskiri tautiniai sąjūdžiai galiausiai tapo esmine išsivadavimo jėga ir būsimų nepriklausomų valstybių pagrindu.
„Būtent paveldėta laisvės tradicija amžiams atskyrė mūsų tautas – lietuvius, lenkus, ukrainiečius, baltarusius – nuo Rusijos, kuri dėjo visas pastangas, tačiau neįstengė šios nematomos, tačiau nepaprastai tvirtos sienos nugriauti. Ir iki pat šių dienų mus lydi vis tas pats įsipareigojimas laisvei, atsisakymas paklusti ir susitaikyti su nuožmia tironija“, – sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, šis istorinis įsipareigojimas laisvei šiandien ryškiausiai matomas kovojančioje Ukrainoje, kur jau beveik ketverius metus visos Kremliaus pastangos užgniaužti ukrainiečių laisvesnio, šviesesnio, klestinčio gyvenimo viltį dūžta į šipulius. Prezidentas akcentavo, kad sukilėlių kova įkvepia ir mus neprarasti budrumo sudėtingoje dabartyje.
„Šiandien žvelgiame į ateitį be baimės, tačiau su begaliniu ryžtu apginti ir išsaugoti laisvę, dėl kurios pasiaukojamai ir be išlygų kovojo mūsų protėviai. Telkiame jėgas, stipriname savo šalių atsparumą ir buriame sąjungininkus, kad atremtume bet kokius ateities iššūkius. Šiandien dėkojame savo didvyriams, kurie mums parodė kelią, ir kovojančiai Ukrainai, kuri taip narsiai ir ryžtingai šiuo keliu eina“, – sakė Prezidentas.
Iškilmingoje ceremonijoje Senųjų Rasų kapinių koplyčioje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai, taip pat Baltarusijos demokratinių jėgų atstovai padėjo vainikus, skirtus sukilimo vadams ir dalyviams atminti.
Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas kartu su kitais 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne. 2023 m. Seimas Prezidento iniciatyva paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.
