Laisvės partija nesuinteresuota, kad Partnerystės įstatymas Seime būtų priimtas kuo greičiau, sako parlamento vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.
„Kai matau tą diskusiją iš arti ir matau neoficialius debatus tuo klausimu posėdžių salėje, man toks jausmas susidaro, kad tie žmonės, kurie deklaruoja, kad atėjo išspręsti to klausimo, jie tiesiog politiškai iš jo maitinasi ir to noro išspręsti jį iki galo paprasčiausiai nėra“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.
„Visi veiksmai, kuriuos matome iš jų pusės, rodo labai paprastą dalyką – kad jiems reikia proceso, susijusio su šiuo klausimu, reikia politinės įtampos, reikia savo rinkėjų mobilizavimo – jų rinkėjas yra būtent tas, kam tas klausimas yra aktualus – o ne klausimo išsprendimo. Man toks įspūdis susidaro stebint politinį lauką – tiek oficialų, tiek neoficialų“, – tvirtino A. Mazuronis.
Kaip tokio elgesio pavyzdį jis minėjo Laisvės partijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimą, kad Partnerystės įstatymui besipriešinantys parlamentarai savo veiksmais Lietuvą daro mažiau saugia ir atsparia.
„Kai Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ponas Raskevičius išsitraukia ar tai tą saugumo situaciją, dabar aplink mus vykstančią, ar Valstybės saugumo departamento grėsmių vertinimą, ir pareiškia, kad tie, kas nepalaiko partnerystės, – vos ne Putino agentai yra šalyje ir pan., man atrodo, jis daro viską, ką gali, kad šitas įstatymas nebūtų priimtas“, – sakė A. Mazuronis.
„Aš keliu sau klausimą, kai matau tokius pono Raskevičiaus veiksmus, ar jam reikia galutinio rezultato, ar jam reikia proceso, kuris susijęs su politinės įtampos kurstymu apie šį įstatymą, ir iš to generavimas sau politinių balų“, – teigė jis.
„Va, priims dabar Seimas ir dings šis klausimas iš darbotvarkės, ir apie ką šnekės Raskevičius toliau? (…) Tai yra jo tema, jo arkliukas. Kadencija dar net neįpusėjo, ir to arkliuko paleisti iš savo rankų jis negali. Jis daro viską, kad įstatymas nebūtų priimtas, o diskusija būtų karšta“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Jo teigimu, Partnerystės įstatymo projekto grąžinimas į politinę darbotvarkę dabar būtų nesavalaikis dėl sudėtingos geopolitinės situacijos regione.
„Nesu įsitikinęs, ar tai tinkamiausias laikas tokiems emocijas generuojantiems klausimams grįžti į politinę darbotvarkę, kai yra iš tiesų rimtų dalykų, egzistencinių dalykų, vykstančių aplink mus“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, tai yra tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žada teikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
