Evangelistas Jonas pasakoja apie Jėzaus atsisveikinimą su savo mokiniais Vakarienbutyje. Mokiniai liūdėjo, nes ateitis netekus Mokytojo buvo labai miglota. Jėzus kalbėjo, kad pasaulyje jo mokinių laukia prievarta ir persekiojimai, bet drąsino nebijoti ir pažadėjo atsiųsti Globėją, Tiesos Dvasią, kuri juos stiprins ir mokys: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę” (Jn 16, 13).
Jėzus, pažadėdamas atsiųsti Šventąją Dvasią, vadino ją Tiesos Dvasia, kuri padės ją priėmusiems žmonėms gyventi tiesoje ir laisvėje . „Tiesa padarys jus laisvus” (Jn 8, 32). Žmogaus gyvenime tai esminga, nes tiesa išlaisvina mūsų dvasią. Tai ypač aktualu, kai pasaulio esame veikiami labiau rūpinasi medžiagine gerove, bet ne gyvenimu tiesoje ir meilėje.
Apaštalų darbų knygoje pasakojama apie Jėzaus pažado atsiųsti Šventąją Dvasią išpildymą: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi kilus smarkiam vėjui. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios” (Apd 2, 1–4).
Šventosios Dvasios atsiuntimas nulėmė tolesnį Jėzaus mokinių gyvenimą. Jie turėjo drąsos skelbti Evangeliją ir tai darė iki savo kankinystės.
Mes, žmonės, esame socialios būtybės, ir mums svarbu šalia savęs turėti draugų, į kuriuos galėtume atsiremti. Dėl to mes visuomet labai branginame gerus draugus, kurie mus supranta ir į kuriuos galime atsiremti. Šventoji Dvasia Jėzaus mokiniams tapo pačiu geriausiu Draugu, Guodėju.
Kur veikia Dievo Dvasia, ten nelieka vietos baimei ar perdėtam susirūpinimui dėl dabarties ar ateities. Tiesos Dvasia padeda suvokti, jog esame Dievo mylimi vaikai ir Dievas niekada mūsų neapleis, jei tik mes leisime jam veikti mūsų gyvenime. Kaip Šventoji Dvasia duodavo drąsos kankiniams pakelti didžiausius išbandymus, taip ji stiprina ir mus. Šventoji Dvasia veda Bažnyčią ir padeda jai atlaikyti pačias didžiausias istorijos audras.
Ką reikia daryti, kad Dievo Dvasia veiktų mūsų gyvenime? Pirmiausia reikia ją įsileisti į savo gyvenimą. Sąmoningas Šventosios Dvasios įsileidimas įvyksta tuomet, kai mes priimame Sutvirtinimo sakramentą. Vyskupas šventąja krizma patepa sutvirtinamojo kaktą ir taria žodžius: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną.” Net ir tuomet, jei priimdami Sutvirtinimą nebuvome visiškai sąmoningi, Šventoji Dvasia veikia žmogaus gyvenime, kai tik leidžiama jai veikti.
Didžiausia kliūtis, trukdanti Šventajai Dvasiai veikti mūsų gyvenime, esti tuomet, kai gyvename nuodėmėje. Nuodėmė visuomet neša dvasinę mirtį, bet ji Šventosios Dvasios galia per Sutaikinimo sakramentą sunaikinama. Pašalindami iš savo širdies nuodėmę, leidžiame Dievo Dvasiai veikti mūsų gyvenime. Todėl labai svarbu ne vieną kartą per metus, bet kuo dažniau pasinaudoti Sutaikinimo sakramentu, atliekant gerą išpažintį.
Šventąją Dvasią siunčia Jėzus. Todėl labai svarbu su juo palaikyti artimą ryšį. Šį ryšį palaikome melsdamiesi, o ypač švęsdami Mišias ir priimdami Eucharistiją. Todėl, kai priimame Eucharistiją, prašykime Jėzų, kad jis mus apdovanotų pačia didžiausia dovana – Šventąja Dvasia.
Ne tik švęsdami Sekmines, bet dažnai melskimės, kad Šventoji Dvasia veiktų mūsų gyvenime panašiai, kaip ji veikė Jėzaus mokiniuose, saugodama juos nuo klaidų ir stiprindama pačių didžiausių išbandymų metais.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
