Rugpjūčio 30 d. Kirgizijos Aukščiausiasis Teismas surengė Kirgizijos piliečio Askaro Kubanyčbek-uulu, kuris iš pradžių buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo už dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą, baudžiamosios bylos posėdį. Remdamasis A. Kubanychbek-uulu advokato skundais, teismas panaikino ankstesnį nuosprendį ir perdavė bylą peržiūrėti bei iš naujo nagrinėti Pervomaisko rajono teismui Biškeke.
Kubanychbek-uulu buvo sulaikytas Kirgizijos valstybinio nacionalinio saugumo komiteto 2023 m. sausio mėnesį.
Gegužės mėnesį jis buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo ginkluotuose karo veiksmuose Ukrainoje kaip Rusijos pajėgų samdinys.
Dar 2022 m. birželį jis pasirašė sutartį su vadinamosios Luhansko „liaudies respublikos” „ginkluotosiomis pajėgomis”, idant gautų Rusijos pilietybę. Po teismo nuosprendžio A. Kubanyčbek-uulu paprašė, kad Kremlius suteiktų jam Rusijos pasą ir paleistų iš kalėjimo.
Kirgizijos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą po to, kai Maskva pradėjo daryti spaudimą Biškekui dėl Kubanychbek-uulu padėties. Kirilas Kabanovas, Rusijos prezidento Pilietinės visuomenės plėtros ir žmogaus teisių tarybos narys, pažadėjo palengvinti Kubanychbek-uulu rusiško paso išdavimo procesą ir pareiškė, kad Rusija „privalo panaudoti visus įmanomus spaudimo mechanizmus, reaguodama į akivaizdžiai nedraugiškus Kirgizijos valdžios institucijų veiksmus”.
Šioje Kabanovo vadovaujamoje Kirgizijos piliečio išlaisvinimo operacijoje taip pat dalyvauja Rusijos užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministerijos.
Kubanychbek-uulu yra pirmasis iš Vidurinės Azijos šalių piliečių, nuteistas kalėti už kovas Ukrainoje. Rusija ir toliau verbuoja Vidurinės Azijos gyventojus savo karui, o pastaruoju metu šios pastangos suintensyvėjo.
Tikėtina, kad tai tik pirmas atvejis, kai Centrinės Azijos gyventojas nuteisiamas už kovą Ukrainoje, ir tai verčia daugelį iš jų iš naujo svarstyti, ar stoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Rusija ir toliau verbuoja Vidurinės Azijos gyventojus savo karui ir pastaruoju metu tam tikra prasme šias pastangas suintensyvino.
Dauguma jų dirba paslaugų ir statybos ekonomikos sektoriuose. Rusija rėmėsi Vidurio Azijos darbo jėga, įgyvendindama didelio masto infrastruktūros projektus, įskaitant objektus, reikalingus 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ši priklausomybė išsiplėtė iš ekonominės į karinę sritį.
Jei Kremlius nori, kad jo verbavimas būtų sėkmingas, jis negali ignoruoti tokių atvejų, kaip Kubanychbek-uulu, ir palikti Rusijos pusėje kovojusius Vidurinės Azijos piliečius kalėjimuose savo šalyse.
Rusija yra pagrindinė šalis, į kurią atvyksta milijonai migrantų iš šio regiono. 2022 m. 83 proc. iš maždaug 3,35 mln. darbo migrantų Rusijoje buvo kilę būtent iš Vidurinės Azijos.
Dauguma jų dirba paslaugų ir statybos ekonomikos sektoriuose. Rusija rėmėsi Vidurio Azijos darbo jėga, įgyvendindama didelio masto infrastruktūros projektus, įskaitant objektus, reikalingus 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ši priklausomybė išsiplėtė iš ekonominės į karinę sritį.
Pirmieji įrodymai, kad Maskva verbuoja Vidurinės Azijos gyventojus karui, pasirodė pirmąją Rusijos invazijos dieną. Pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo užfiksuotas karine uniforma vilkintis uzbekas, vairuojantis sunkvežimį Ukrainos Luhansko srityje.
Šis vyras vaizdo įraše atskleidė, kad daug uzbekų ir tadžikų pasirašė karines sutartis su Rusijos gynybos ministerija dėl dalyvavimo invazijoje.
Tuo pat metu žmogaus teisių aktyvistai, dirbantys su Vidurio Azijos gyventojais Rusijoje, pranešė kasdien sulaukiantys šimtų skambučių. Turintieji Rusijos pasus skundėsi, kad buvo kviečiami į verbavimo centrus grasinant, jog neatvykę neteks pilietybės. Neturintieji Rusijos paso buvo kviečiami žadant, kad jį gaus iš karto pasibaigus sutarties terminui.
Tai, žinoma, buvo manipuliacija. Tuo metu Rusijoje nebuvo teisinės bazės, kuri leistų arba atimti iš žmogaus pilietybę, arba suteikti pagreitintą pilietybę remiantis karine tarnyba. 2022 m. vasarą „Wagnerio grupė” pradėjo verbuoti migrantus iš Vidurio Azijos. 2022 m. liepos mėn. populiariuose socialinės žiniasklaidos puslapiuose visoje Vidurio Azijoje plito darbo skelbimai, kuriuose buvo žadamas didelis mėnesinis atlyginimas (3 100 JAV dolerių) ir pagreitintas kelias į Rusijos pilietybę mainais į karinę tarnybą. Susidomėjusieji buvo kviečiami į Molkino miestą Rusijos Krasnodaro krašte, kur buvo įsikūrusi Vagnerio mokymo bazė.
„Wagner” pradėjus verbuoti kalinius, į potencialių rekrūtų sąrašą buvo įtraukti tūkstančiai sulaikytų Vidurinės Azijos piliečių. Nuo 2022 m. rudens Kirgizijoje, Tadžikistane ir Uzbekistane pasklido žinios, kad Rusijos kalėjimuose sulaikyti Vidurinės Azijos piliečiai dabar žūva Ukrainoje. Iki 2023 m. birželio mėn. pasirodė pranešimai, kad mažiausiai 93 Vidurio Azijos kilmės kaliniai mirė Ukrainoje po to, kai buvo užverbuoti „Wagnerio”.
Kremliaus situacijai kare komplikuojantis jis išplėtė pastangas verbuoti Vidurio Azijos gyventojus. 2022 m. rugsėjį Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymo projektą, kuriuo siūloma suteikti pilietybę mainais į vienerių metų karinę tarnybą.
Be to, Gynybos ministerija atidarė verbavimo padalinį Sacharovo migracijos centre Maskvoje, kur daugelis migrantų pranešė buvę įkalbinėjami pasirašyti karines sutartis. Pastarosios buvo paslėptos tarp kitų dokumentų, kuriuos brukta pasirašyti darbo migrantams.
Naujausi pranešimai rodo, kad Rusijos pareigūnai, siekdami užverbuoti vidurio azijiečius, naudoja daugiau gudrybių ir prievartos. 2023 m. rugsėjo mėn. grupė Uzbekistano piliečių, iš pradžių atvykusių į Mariupolį kaip statybininkai, buvo išsiųsti į fronto liniją – kovoti.
Šiuo metu Rusijos teisėsaugos institucijos rengia reidus mečetėse, kuriose dažnai lankosi migrantai iš Vidurinės Azijos, siekdamos surasti turinčius Rusijos pasą ir pristatyti juos į verbavimo centrą.
Šios priemonės gimsta iš nevilties. Artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, Rusija negali rizikuoti dar vienu mobilizacijos etapu, ypač miestų centruose. Vietoj to ji didina verbavimą tų grupių, pavyzdžiui, darbo migrantų azijiečių, kurių rekrūtavimas nesukels didelio visuomenės pasipiktinimo.
Vidurio Azijos šalių vyriausybės gana vangiai reagavo į Kremliaus verbavimo strategiją. Jos pačios pradėjo baudžiamąsias bylas prieš Ukrainoje kariaujančius piliečius, grasindamos jiems ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis grįžus namo.
Taigi Vidurio Azijos piliečiams gresia baudžiamasis persekiojimas nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje jie kovoja. Kubaničbeko-uulu bylos baigtis galėtų paneigti šį įsitikinimą. Naujasis nuosprendis parodys, kaip toli Kremlius pasirengęs eiti gindamas savo gretose kovojusius asmenis ir kiek Vidurio Azijos šalių politinis litas pasirengęs nusileisti Rusijos reikalavimams.
