Iki metų pabaigos apie 10 000 Ukrainos karių turi baigti mokymus Vokietijoje pagal Vakarų programą. Ja siekiama ne tik aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas tankais, artilerija ir oro gynybos sistemomis, bet ir išmokyti jomis naudotis. Kaip rašo „Financial Times” (FT), viena iš mokymo procesą stabdančių problemų – kompetentingų vertėjų trūkumas.
„Didelė problema yra versti žodžius, vartojamus kariniame ar techniniame kontekste… Žodžius, kurių niekas nevartoja kasdieniame gyvenime”, – aiškino olandų brigados generolas Martinas Bonnas.
Paprastai Vakarų instruktoriai giria Ukrainos savanorius, kaip labai motyvuotus. Kartu jie atkreipė dėmesį į kitą problemą – didelius į mokymus atvykusių karių amžiaus ir gebėjimų skirtumus. FT padėtį aiškina tuo, kad Ukrainos vadai fronto linijoje dažnai nenori atsisakyti geriausių savo vyrų, kurie jiems reikalingi dabar, o ne kažkada paskui. Pavyzdžiui, vienam Vokietijoje atsidūrusiam savanoriui, kaip nurodoma, buvo 71 metai.
Vokietija nėra vienintelė šalis, kuri susidūrė su vertimo problemomis mokymo programų metu. Panaši bėda kilo Danijoje mokantis skraidyti naikintuvais F-16. Danijos kariuomenė teigė, kad programa vėlavo dėl pilotų saugumo patikros. Pareigūnai sakė, kad kalbos žinios ir sveikatos patikrinimai buvo papildomos vėlavimo priežastys.
Tai tik dar viena iliustracija fakto, kad technikos turėjimas ir jos efektyvus efektyvus naudojimas šiuolaikiniame kare yra sudėtingesnis nei atrodo. Iki Antrosios Maidano revoliucijos Ukrainos kariuomenė bemaž dešimtmetį nedalyvavo tarptautiniuose kariniuose mokymuose. O mūšio dėl oro erdvės kontrolės, pagal vakarietišką to supratimą, patirčių neturi visai. Taigi, mokymai tęsiasi, Rusijos agresija irgi.
