Šiemet Rugsėjo 1-ąją Kauno miesto mokyklų duris pravers apie 32,5 tūkst. moksleivių, iš kurių net 3000 pirmokų. Planuojant artėjančių mokslo metų procesus, Kaunas ruošiasi įdiegti inovatyvų vaikų švietimo formatą – ugdymo procesą vykdyti tiek mokyklose, tiek nuotoliniu būdu. Tokio tipo mišrus vaikų ugdymo organizavimo modelis bus taikomas bemaž pirmą kartą šalyje.
Rekomendacijos pritaikomos ne visur
Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją Lietuvoje, mokyklose vaikų švietimas turi būti organizuojamas mažinant mokinių kontaktą, reorganizuojant maitinimo tvarką bei užtikrinant kuo didesnę apsaugą vaikams, pedagogams ir kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams.
Kiekviena Kauno mokykla, priklausomai nuo pastato dydžio, esamos infrastruktūros ir ją lankančių vaikų skaičiaus, planuoja visų reikalingų priemonių bei inventoriaus naudojimo procesus, kad, pasaulyje tęsiantis pandemijai, švietimo procesas būtų kuo sklandesnis ir saugesnis.
Stengiamasi kuo efektyviau išnaudoti ugdymo įstaigos patalpas bei mokyklas supančias lauko erdves. Didelė dalis pamokų, ypač geru oru, vyks lauko klasėse. Jei oro sąlygos nebus tam palankios, užsiėmimai konkrečioms grupėms kelsis į jiems numatytas patalpas. Tais atvejais, kai ugdymui naudojamos bendros erdvės – specializuoti kabinetai, sporto salės, laboratorijos ar panašios patalpos, – po kiekvienos pamokos jos privalės būti vėdinamos ir išvalomos.
Pirminis planas suskirstyti ugdymo įstaigų erdves spalvinėmis zonomis, kuriose pamokos vyktų tos pačios grupės mokiniams ir šalia esančių klasių vaikams, galimas ne visose mokyklose. Tokia situacija susidaro dėl įėjimų skaičiaus, mergaičių ir berniukų tualetų išdėstymo ar mokyklų patalpų išplanavimo bei besimokančių vaikų kiekio. Todėl Kauno miesto mokyklų bendruomenėse imtasi ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų užtikrinti pilnavertį ugdymo procesą, o šis vyktų efektyviai ir rezultatyviai.
Mišraus ugdymo programa
„Konsultavomės su atsakingomis ministerijomis, Kauno mokyklų bendruomenėmis ir matome, kad norint užtikrinti kokybišką vaikų ugdymą, teks imtis netradicinių priemonių. Ketiname pakeisti miesto mokyklų nuostatus ir įteisinti mišrų ugdymo būdą: vaikai pirmines teorines žinias galės įgyti namuose, o toliau jas įtvirtins ir praktines bei laboratorines užduotis atliks klasėse, drauge su pedagogais.
Tokiu būdu nenukentės mokymosi procesas, pavyks geriau organizuoti mokyklų erdvių dezinfekavimo darbus, vaikų judėjimo ir maitinimo tvarką. Kiekviena mokykla, nepriklausomai nuo dydžio, galės užtikrinti mažesnį kontaktą tarp skirtingo amžiaus vaikų ir saugesnę aplinką visiems“, – apie siūlomą švietimo procesą kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Pasak vicemerės, pasitarus su miesto ugdymo įstaigomis, išgryninti nauji ugdymo proceso principai. Kadangi pradinukams sunkiau išlaikyti dėmesį ir koncentraciją, siūloma jiems ir penktokams pamokas organizuoti vien mokyklose, o 6–8 klasių mokinių ugdymą skelti į dvi dalis: savaitę praleisti klasėse, o kitą savaitę mokytis nuotoliniu būdu. Tuo metu vyresniųjų klasių auklėtinių pamokos būtų organizuojamos po dvi savaites – mokykloje ir nuotoliniu būdu.
Dviejų savaičių laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai – tai inkubacinis viruso periodas, todėl vienoje iš grupių atsiradus pirminiams simptomams ar nustačius koronaviruso atvejį tarp mokinių, reikėtų izoliuoti ne visą mokyklą, o tik tam tikrą grupę, kuri galėtų toliau sėkmingai mokytis iš namų.
Šį pirmadienį (rugpjūčio 31 d.) neeiliniame posėdyje Kauno miesto savivaldybės taryba spręs dėl 12 miesto mokyklų nuostatų keitimo. Jei tokiam papildymui bus pritarta, dokumentus ketinama pateikti Registrų centrui. Tai leis minėtoms įstaigoms pradėti taikyti mišraus ugdymo metodą, o vėliau jų pavyzdžių pasektų ir kitos.
Tarp pirmųjų, pradėsiančių vykdyti naująjį ugdymo organizavimo būdą, būtų KTU inžinerijos licėjus, Juozo Grušo, „Aušros“, „Saulės“ ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos. Į vaikų ugdymo inovatorių sąrašą taip pat įsitrauktų Tado Ivanausko, Kazio Griniaus, Milikonių, Simono Daukanto, Maironio bei Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos, Jono ir Petro Vileišių mokykla. Planuojama, kad šios mokyklos mokslo metus pasitiktų nuotoliniu būdu, siekiant tinkamai suplanuoti skirtingų amžiaus grupių mokinių srautus.
Tęsiasi įstaigų modernizacija
Karantino laikotarpiu ištuštėjus Kauno darželiams ir bendrojo ugdymo mokykloms, didžiojoje dalyje įstaigų buvo atlikti remonto darbai: perdažytos sienos, atnaujintos vidaus patalpos, pakeisti apšvietimo ir santechnikos tinklai bei kiti būtini ūkio darbai. 14 įstaigų įrengti kondicionieriai.
Keliose miesto mokyklose vykdomi kapitaliniai darbai. Dalį jų planuojama užbaigti rugsėjo antroje pusėje, o kitus – iki rudens pabaigos. Vis dar besitęsiantys didesnio masto darbai organizuojami taip, kad netrukdytų vaikams mokytis. Vienintele išimti tampa Maironio universitetinės gimnazijos auklėtiniai, kurie trumpam persikels į kitas erdves – buvusios Stasio Lozoraičio mokyklos patalpas A. Stulginskio gatvėje.
Panemunės pradinėje mokykloje tvarkoma visa aplink pastatą esanti teritorija – vedžiojami inžineriniai tinklai, įrengiami bėgimo takai, tinklinio aikštelė, pavėsinė, terasiniai laiptai, planuojamas aplinkos apželdinimas. Naujos sporto aikštelės ir viso pastato modernizavimo darbų sulauks Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras Žemuosiuose Šančiuose, o fasado remonto darbai baiginėjami Senamiesčio progimnazijoje.
Naujovių atsiras ir Jono Jablonskio gimnazijoje bei Jurgio Dobkeviciaus progimnazijoje. Čia įrenginėjamos bakalaureato standartus atitinkančios bibliotekos-technologijų centrai. Kardinalūs pokyčiai vyksta ir Maironio gimnazijoje bei S. Lozoraičio gatvėje įsikūrusiame KTU Inžinerijos licėjuje. Čia atliekami vidaus patalpų tvarkybos darbai, klasių remontas.
„Saulės“ ir VDU „Rasos“ gimnazijose bei Vaidoto g. esančiame KTU Inžinerijos licėjuje atnaujinamos virtuvės patalpos ir valgyklų salės. Kauno specialiosios mokyklos pastate remontuojamos patalpos, skirtos ikimokykliniam ugdymui.
Dar daugiau vietų mažiausiems
Šiuolaikinius ugdymo poreikius atliepianti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūra jau įdiegta Žaliakalnio, „Boružėlės“ ir „Svirnelio“ darželiuose. Multifunkcinės erdvės leis organizuoti kokybiškesnį ir efektyvesnį ugdymo procesą. Atnaujinimo darbai taip pat vyks „Ežiuko“ ir „Šnekučio“ darželiuose – apšiltinami pastatų fasadai bei stogai, renovuojamos vidaus erdvės.
Šilainių mikrorajone netrukus iškils naujas modernus darželis, kuriame numatyta sukurti daugiau kaip 200 vietų Kauno vaikams ir 50 darbo vietų ikimokyklinio ugdymo specialistams. 2,7 tūkst. kv. m plote bus įrengtos sporto ir užsiėmimų salės, valgykla, specialistų kabinetai ir kitos reikiamos patalpos. Tai bus pirmoji miesto ikimokyklinio ugdymo įstaiga, „nuo nulio“ pastatyta Kaune per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Dar vieną įstaigą rengiamasi „prikelti“ Vilijampolėje. Čia naujai atgims Jūratės gatvėje buvęs darželis. Iki metų pabaigos konkurso būdu planuojama išrinkti darbus atliksiantį rangovą. Projekte numatyta įrengti 9 ikimokyklinio amžiaus grupes – dar apie 160 vietų Kauno vaikams.
Skaičiuojama, kad šiemet visiems ugdymo įstaigų atnaujinimo darbams skirta 7,1 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų – 5 mln. eurų – iš savivaldybės biudžeto, o likusia dalimi prie mokyklų ir darželių modernizacijos prisidėjo Vyriausybė. Taip pat „Boružėlės“ bei „Svirnelio“ darželiams gautas finansavimas iš ES fondų.
Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė
