Pabrangę degalai nepakeitė kasmet didėjančio keliavimo kemperiais masto – automobiliai nuomojami ilgesniam laikui, važiuojama į tolimesnes šalis, teigia jų nuomos atstovai. Tačiau šio verslo plėtrą stabdo vidutiniškai 30 proc. brangę automobiliai ir valdžios dėmesio stoka infrastruktūros vystymui.
Pasak automobilius šeimoms nuomojančios bendrovės „Valdo kemperiai“ savininko Valdo Valiukevičiaus, šiemet su sezono pradžia – birželio viduriu sutapęs drastiškas kuro brangimas verslo nesužlugdė – kemperių paklausa liko tokia pati.
„Degalų kainos niekaip nepakeitė klientų gausos, nes pakilo ir pragyvenimo paslaugos. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai Palangoje be 100 eurų sunku rasti nakvynę, o panašiai už tiek gali išsinuomoti nenaują kemperį dienai“, – BNS teigė V. Valiukevičius.
Jo teigimu, panaikinti pandemijos ribojimai davė teigiamą postūmį kemperių nuomai – žmonės juos nuomojasi ilgesniam laikui, važiuoja į tolimesnes keliones.
„Per pandemiją lietuviai bijojo važiuoti toli: maršrutai buvo – daugiausia Lietuva, Latvija, Lenkija – labai daug mini kelionių po 3-5 dienas. Šiemet, kai viskas atlaisvėjo, daug užsakymų po dvi savaites, 10 dienų ir važiuoja į tolimesnes šalis. Toks pagrindinis skirtumas“, – aiškino verslininkas.
Pasak V. Valiukevičiaus, jo smulkus „trijų mašinų nuomos versliukas“ galėtų plėstis, nes poreikis yra didelis, tačiau plėtrą stabdo brangstančios mašinos ir stringanti jų gamyba.
„Jeigu turėtume 10 kartų daugiau mašinų, visas jas vasarą išnuomotume, nes žmonės vertina šios paslaugos privalumus, iš kurių pagrindinis yra laisvė keliauti: tu nepriklausai nuo lėktuvų skrydžių, oro uostų streikų, galų gale oro sąlygų – atvažiavai į Lenkijos kalnus, o ten pradėjo lyti, sėdi į kemperį ir važiuoji ten, kur geras oras, nes tau nereikia užsisakyti viešbučio ir galvoti, kur ir už kiek pavalgysi – esi visiškai laisvas“, – teigė verslininkas.
„Mes kainas šiemet padidinome 5 proc., o kemperiai vidutiniškai pabrango 30 proc., be to, jų nusipirkti praktiškai neįmanoma, nes vėluoja naujų modelių gamyba, o naudoti pabrango beveik dvigubai – nuo 20 iki 40 tūkst. eurų. Todėl, atrodo, apie plėtrą kol kas teks pamiršti“, – pasakojo V. Valiukevičius.
Jo teigimu, kemperių kultūros plėtrą šalyje stabdo ir valstybės bei savivaldybių dėmesio stoka tokių keliautojų poreikiams.
„Pagrindinis trūkumas – Lietuvoje nėra serviso taškų, kur būtų galima nuleisti panaudotą kanalizacijos, tualeto vandenį ir užsipilti švaraus vandens. Lietuvoje aš nežinau nė vieno tokio serviso taško. Tuo tarpu važiuoji, tarkim, Austrijoje, Italijoje ar kitose šalyse – yra specialus ženklas „kemperių servisas“, kur už kelis eurus arba nemokamai prisipili ir išleidi panaudotą vandenį“, – sakė kemperius nuomojantis verslininkas.
Pasak jo, į klientų klausimus, kur tai padaryti, jie neturi atsakymo: „Vadinasi, žmonės pila atliekas kažkur gamtoje ir dėl valstybės ar savivaldybių neveiklumo yra verčiami teršti aplinką, nes nėra tokios infrastruktūros“.
Tai, kad išskyrus oficialius kempingus, sostinėje nėra kitos vietos, kur būtų galima išpilti panaudotą vandenį, BNS patvirtino ir Vilniaus savivaldybės atstovai.
„Kemperių savininkai paprastai atvyksta į kempingo zonas. Jei jose nėra centralizuotų tinklų, jų administratoriai nuotekų išvežimo/vandens atvežimo paslaugas gali užsisakyti bendrovėje „Vilniaus vandenys”, – teigė savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Jo teigimu, savivaldybė neturi kempingų, o įvairiose sostinės vietose įrengtos vandens gertuvės, kur galima nemokamai prisipilti vandens.
Autorius Remigijus Bielinskas
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
