Tobulinama ir naujai kuriama infrastruktūra, dešimtys atnaujintų sporto aikštynų – tik dalis pokyčių, skirtų padėti Kauno bei visos šalies atletams siekiant naujų aukštumų. Miesto planuose – laipsniškai peržiūrėti ir tobulinti sporto įstaigų veiklą bei ugdymo sistemą. Antradienį Kauno miesto taryba pritarė sprendimams apjungti dvi mokyklas į vieną organizaciją ir įgyvendinti įstaigų personalo pokyčius. Tikslas – atsisakyti ūkio dalies etatų pertekliaus, o sutaupytus kaštus investuoti į tolesnį treniruočių sąlygų gerinimą.
Daugiau erdvės vaikų užimtumui
Daugiau kaip 6 tūkst. vaikų kasmet lanko užsiėmimus Kauno miesto sporto mokyklose. Iki šiol jų veikė šešios: „Žalgiris“, „Bangpūtys“, „Startas“, „Baltų ainiai“, „Gaja“ ir Kauno plaukimo mokykla.
Ne vieną olimpietį išugdžiusios sportininkų kalvės jau kuris laikas prašėsi naujovių. Pastaruoju metu be gausiai įgyvendinamų infrastruktūrinių sprendimų prieita ir prie valdymo optimizavimo, organizacinių klausimų.
Siekiant užtikrinti kuo kokybiškesnes sąlygas jaunųjų atletų treniruotėms, nuspręsta peržiūrėti įstaigų žmogiškuosius resursus, įvertinti jų valdomų sporto bazių bei inventoriaus būklę. Visa tai atvedė prie konkrečių veiksmų. Nuspręsta paskutinįkart stambinti įstaigas, „Baltų ainius“ sujungiant su sporto mokykla „Startas“.
Po reorganizacijos žiemos sporto šakų talentus ugdantys specialistai ir toliau tęs įprastus darbus, mokydami beveik 300 vaikų ledo ritulio bei dailiojo čiuožimo subtilybių. Tikimasi, kad mokyklų sujungimas padės stiprinti veiklą, sukuriant dar daugiau erdvės vaikų užimtumui, o tuo pačiu ženkliai sumažins su sportu tiesiogiai nesusijusias administravimo išlaidas.
Atsisako perteklinių funkcijų
„Norime, kad kuo didesnė lėšų dalis atitektų būtent sportininkų rengimui, trenerių atlyginimams didinti, inventoriui atnaujinti, varžyboms organizuoti ir jose dalyvauti. Todėl pokyčiai turi įvykti pirmoje grandyje – sporto mokyklose. Šiuo metu planuojame atsisakyti perteklinių „ūkinių“ ir administracinių etatų. Dėl to nenukentės nei trenerių darbo kokybė, nei jų auklėtinių rezultatai“, – apie permainas kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.
Pasak jo, peržiūrėjus visų mokyklų darbuotojams tenkantį krūvį, nuspręsta panaikinti virš 50 ūkinio-techninio personalo etatų. Tokiu žingsniu siekiama galutinai atskirti sporto veiklas ir atletų ugdymą nuo pastatų administravimo ir priežiūros darbų. Tuo metu trenerių etatų skaičius liks nepakitęs – 187,5.
Skaičiuojama, kad atsisakius perteklinių funkcijų bus sutaupyta apie 603,8 tūkst. eurų. Sporto bazių ir nuomojamų patalpų priežiūros, valymo, santechnikos gedimų šalinimo bei kitos smulkios ūkio darbų paslaugos bus perkamos pagal poreikį. Šioms išlaidoms numatyta apie 138 tūkst. Eur. Likusi lėšų dalis – beveik pusė milijono eurų kasmet – tolimesnei papildomai sporto mokyklų modernizacijai.
Lankomumui – mobili aplikacija
Struktūriniai pokyčiai tėra pradinis numatomų pokyčių etapas. Kitas žingsnis – vieninga apskaitos sistema vaikų lankomumui fiksuoti. Artimiausiu metu pradėjus kūrimo darbus, įdiegta platforma pradėtų funkcionuoti jau nuo kitų mokslo metų.
Šitaip siekiama registruoti ne tik sporto treniruotes, bet ir kitus neformaliojo ugdymo būrelius lankančius vaikus. Moderni sistema padėtų tiksliau identifikuoti užsiėmimų populiarumą, pradėtų rūpintis jų turinio kokybe ir veiklų patrauklumu.
„Dabar informaciją apie sporto, meno ar kitas veiklas gauname tiesiai iš miesto mokyklų. Kiekvienas skyrius lengvai suskaičiuoja „savo“ vaikus. Situacija tampa sudėtingesnė, kai mažametis lanko kelis būrelius, pavyzdžiui, muziką ir sportą. Matome, kad per savaitę suplanuotos, tarkime, trys plaukimo treniruotės, tačiau baseine vaikas apsilanko tik kartą. Nežinodami, kad jam dubliuojasi sporto ir muzikos užsiėmimų tvarkaraščiai, darome klaidingas išvadas. Tuo pačiu mums sunkiau identifikuoti tobulintinus aspektus ar realų užimtų ir laisvų vietų pasiskirstymą“, – aiškino M. Šivickas.
Efektyviam veiklos koordinavimui
Naujoji sistema leis fiksuoti ar popamokinės veiklos vyksta nustatytu laiku, suplanuotoje vietoje. Sporto mokyklų administracija gautų aiškius duomenis, kaip efektyviai išnaudojamos nuosavos ar nuomotos patalpos, koks vaikų kiekis bei darbo krūvis tenka kiekvienam treneriui ar instruktoriui.
Matant augančius srautus, atitinkamai galima kurti naujus etatus arba didinti esamų specialistų atlyginimus. Atsiradus individualiai sportuojančių ar grupių lankomumo nuokrypiams nuo nustatytos normos, būtų lengviau nustatyti jų priežastis.
Šiuo metu svarstoma informacinės sistemos sukūrimui pasitelkti Kauno mokinio pažymėjimus su integruota elektroninių bilietų kortele (EMP), kuri būtų susieta su mobiliąja aplikacija. Veikimo principas – itin paprastas: dažno moksleivio atributu tapęs pažymėjimas nuskanuojamas trenerio ar mokytojo mobiliuoju telefonu, o duomenys apie vaiko apsilankymą ir treniruotės pabaigą saugiai patalpinami debesijoje.
Ateityje ši sistema taip pat leistų efektyviau planuoti visų sporto mokyklų biudžetus. Čia itin svarbu atsižvelgti ne tik į kiekvienos įstaigos darbuotojų skaičių, sporto bazių išlaikymo kaštus ar salių ir kitų patalpų nuomos išlaidas, bet ir konkrečius skaičius apie vaikų įsitraukimą į veiklas.
Geresnės sąlygos tobulėti
„Paskutiniu metu miestas stipriai investuoja į sporto bazių atnaujinimą ir naujų erdvių sukūrimą. Tam yra didesnis poreikis nei šiandien turima infrastruktūra. Miesto vaikai noriai renkasi fizines veiklas, siekia sportinių aukštumų atstovaudami Kaunui. Turime kuo džiaugtis ir didžiuotis. Treneriai Kaune užaugino ne vieną olimpietį, tarptautinių bei nacionalinių varžybų medalininką, todėl miesto pareiga – užtikrinti, kad visi jie turėtų geriausias sąlygas tobulėti“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Mieste pilnu pajėgumu vyksta grandioziniai projektai – rekonstruojama Sporto halė, greta „Girstučio“ baigiama statyti naujoji dviejų aikščių ledo arena, įsibėgėjusios statybos S. Dariaus ir S. Girėno stadione, greta jau projektuojamas lengvosios atletikos maniežas. Kaunas taip pat startavo su vandens sporto centro statybomis Nemuno saloje.
Akivaizdžius sporto infrastruktūros pokyčius jau galima matyti senuosiuose „Baltų ainių“ ledo rūmuose. Čia sutvarkytas stogas ir viso fasado apdaila, atnaujintos vietos žiūrovams, o sandėliu buvusi kompresorinė virto naujomis sportininkų persirengimo patalpomis. Greta kieme įrengta papildoma aikštė po stogu, bent iš dalies kompensavusi ledo trūkumą, kuomet buvo uždaryta čiuožykla Kauno „Akropolyje“.
Kita ryškus projektas – šiemet duris atvėręs modernus „Bangpūčio“ irklavimo bazės kompleksas Lampėdžio ežero krante. Jis iškilo vietoje senų nutriušusių pastatų, kuriuose dešimtmečiais sportavo vieni iškiliausių Lietuvos irkluotojų. Dabar čia deramai įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, dvi treniruočių salės, erdvė seminarams.
Laikas naujoms iniciatyvoms
Šiuo metu Lampėdžio ežere tęsiami trasos gilinimo darbai. Tikimasi, jau 2021 metais Kaunas turės tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimus atitinkančią 2 km ilgio trasą, kurią sudarys aštuoni irklavimo takai, šiuolaikiškos starto-finišo vietos ir visa reikiama įranga treniruočių maršrutams nužymėti.
Lygiai prieš metus duris atvėrė ir naujasis futbolo maniežas su pripučiamu kupolu Jovarų gatvėje. Jis svariai papildė per pastaruosius penkerius metus kapitališkai atnaujintų beveik trisdešimties sporto aikštynų sąrašą Kaune.
2021 metais miestas sieks daugiau dėmesio skirti įvairaus amžiaus kauniečių įtraukimui į viešose miesto erdvėse organizuojamus sporto ir aktyvaus poilsio renginius. Tai viena iš programos „Iniciatyvos Kaunui“ dalių.
Nevyriausybinės organizacijos jau šeštus metus kviečiamos jungtis prie koncepcijos „Kaunas sportui – Sportas Kaunui“ įgyvendinimo. Pagrindinis prioritetas – sveikos gyvensenos ir judėjimo skatinimas, pasiruošimas mėgėjiškoms oficialioms sporto varžyboms. Be to, šiemet programą papildė kvietimas teikti paraiškas negalią turinčių žmonių integracijos per sportą projektams. Daugiau apie programą: iniciatyvos.kaunas.lt
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
