Kauno žydų religinė bendruomenė, prisidedant Kauno rajono savivaldybei, šiemet pradės gaivinti Čekiškės sinagogą, o Vilkijoje atsiras atminimo ženklų čia gyvenusiems Leibai ir Tilei Karnovskiams, džiazo žvaigždės Louiso Armstrongo įtėviams.
Apie planus labiau atverti pakaunės žydų kultūros paveldą antradienį kalbėjo naujai kadencijai išrinktas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir jo pasveikinti atvykęs Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas.
„Svarbiausias mano tikslas yra dvišalių santykių stiprinimas visose srityse, kita užduotis – atkreipti dėmesį į būtinybę išsaugoti žydų kultūros paveldą“, – kalbėjo ambasadorius.
Tai ne pirmas A. Maimono vizitas Kauno rajone. Pernai ambasadorius dalyvavo memorialo nužudytiems Vandžiogalos žydams atidengimo ceremonijoje. „Labai gerai, kad tokiuose renginiuose dalyvauja moksleiviai, jie turi suprasti, kad žydų tragedija yra Lietuvos istorijos dalis“, – pabrėžė A. Maimonas.
„Į istoriją mes stengiamės žiūrėti XXI amžiaus žmogaus akimis. Tame žvilgsnyje turi būti daug supratimo, išminties ir tolerancijos. Todėl savivaldybė skatina pilietines iniciatyvas ir darbus, padedančius geriau pažinti mūsų krašto litvakų istoriją ir kultūrą“, – kalbėjo V. Makūnas.
Pernai Kauno rajono savivaldybės pastangomis buvo išleista knyga „Žydai Pakaunėje“, kurią sudarė Inga Stepukonienė. Šią knygą V. Makūnas padovanojo A. Maimonui, kuris savo ruožtu merui įteikė neseniai į lietuvių kalbą išverstą žymaus litvako Abrahamo B. Yehoshua romaną „Ponas Manis“.
Vilkija yra vieta, kur gyveno viena skaitlingiausių pakaunės žydų bendruomenių. V. Makūnas pasakojo apie Kauno rajono savivaldybės sumanymą įamžinti Leibos ir Tilės Karnovskių atminimą. Šią sutuoktinių porą likimas XIX a. pabaigoje nubloškė į Ameriką. Karnovskiai į istoriją pateko todėl, kad priglaudė ir užaugino benamį berniuką Louisą Armstrongą, vėliau tapusį ryškiausia džiazo žvaigžde.
Kauno rajono savivaldybė Vilkijos parke ketina įrengti nedidelį amfiteatrą su atminimo ženklais Karnovskiams.
Litvakai yra ir Čekiškės istorijos neatskiriama dalis, įvairiais istorijos laikotarpiais jie sudarė iki 77 proc. miestelio gyventojų. Kauno žydų religinė bendruomenė yra pasiryžusi atgaivinti XIX a. statytą Čekiškės sinagogą.
Šios bendruomenės projektų vadovė Kristina Mačiulaitytė sakė, kad sinagogoje pašalinta avarinės situacijos grėsmė, o projekto įgyvendinimo trukmė priklausys nuo finansavimo. „Darbus galėtume pradėti jau gegužę“, – sakė K. Mačiulaitytė.
Ypač daug darbų laukia sinagogos viduje: reikia restauruoti aron hakodešą, sienų tapybą, užrašus, kurių yra labai daug. Kauno žydų religinė bendruomenė atnaujintoje sinagogoje ketina įrengti muziejų, kuriame bus galima ir pasimelsti.
„Vilkija, Čekiškė, Vandžiogala – neabejoju, kad šis turistinis maršrutas padės geriau atskleisti mūsų krašto litvakų istoriją ir kultūrą“,- pastebėjo V. Makūnas, patvirtinęs, kad Kauno rajono savivaldybė yra pasirengusi paremti Čekiškės sinagogos atgaivinimo darbus.
