Vienos gražiausių šalyje Kauno modernizmo architektūros kelyje tarptautinio pripažinimo link žengtas milžiniškas žingsnis. Pasaulio paveldo centras pranešė, kad Lietuva ketina teikti Kauno modernizmo architektūros paraišką „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernaus judėjimo” (angl. „Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”) įtraukimui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
„Kaunas, Kultūros ministerija ir Nacionalinė UNESCO komisija jau keletą metų aktyviai siekia, kad Kauno modernizmo architektūra atsidurtų iškiliausių pasaulio paveldo vertybių sąraše“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovės Renatos Vaičekonytės-Kepežinskienės, šis įvertinimas pirmas ir sėkmingas žingsnis, kuriuo Lietuva, išreiškia savo intencijas pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą, siekdama pasaulinio pripažinimo bei demonstruodama prisiimamą atsakomybę dėl nominuojamo Kauno modernizmo istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo.
Kauno architektūra yra vienas iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje. Planuojama nominuoti teritorija apima didžiąją Kauno Naujamiesčio dalį.
Architektūrologo doc. dr. Vaido Petrulio teigimu, tai nuostabi dovana artėjančių Valstybės švenčių proga. Tai svarbus įvykis ne tik paveldosaugine, tačiau ir politine prasme.
„Pateikdami objektą į preliminarųjį UNESCO sąrašą aiškiai teigiame, kad miestui, o ir valstybei, šis paveldas yra išskirtinės svarbos. Mes ne tik didžiuojamės Kauno moderniąją architektūra, tačiau norime per šiuos objektus pasakoti savo istoriją tarptautinėje erdvėje. Pastaruoju metu Europoje aktyviai plėtojama strategija apie kultūrą kaip diplomatijos priemonę. Tokiame kontekste ypatingai svarbu, kad kartu su Kauno tarpukario architektūra bus plačiai skleidžiama žinia apie Lietuvos valstybės atkūrimą XX amžiaus pradžioje. Tiesa, patekimas į preliminariųjų sąrašą tėra galimybė. Ją turime išnaudoti, o savo ketinimus patvirtinti tolimesniais darbais“, – sakė V. Petrulis.
Pasak ekspertų, dabar laukia antrasis žingsnis – nominuojamos vertybės detalios paraiškos parengimas, kuris yra ilgas ir sudėtingas procesas. Jam įgyvendinti bus pasitelkti geriausi šalies specialistai, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis. Pateikus nominaciją, toliau seks jos vertinimo procedūra, o galutinį sprendimą priims UNESCO Pasaulio paveldo komitetas.
„Kauno modernizmo istorija turi milžinišką potencialą būti pripažinta pasaulyje. Tokie įvertinimai garsina miesto vardą, kelia jo vertę. Reikia suprasti, kad gavome leidimą įvažiuoti į greitkelį, tačiau kelias iki įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – labai ilgas. Dalis modernizmo architektūros pastatų priklauso valstybei, tad jos dėmesys bus be galo svarbus. UNESCO yra vienas stipriausių turizmo prekės ženklų. Šis faktas užkrauna didelę atsakomybę: iš vienos pusės turime užtikrinti miesto plėtrą, iš kitos – vystyti tarpukario modernizmo idėją. Tačiau viskas įmanoma“, – teigė S. Kairys.
Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktos 1052 kultūros ir gamtos paveldo vertybės 165 valstybėse. Lietuva didžiuojasi šiame sąraše turėdama keturias pasaulio paveldo vertybes: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinį lanką.
