Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose paskelbtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje anksčiau teista kaunietė M. M. (g. 2005 m.) pripažinta kalta dėl smurtinio išpuolio prieš du nukentėjusiuosius. Jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Nustatyta, jog 2023 m. vasario 28 d. M. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia vieną kartą nukentėjusiajam dūrė peiliu į kaklą ir taip sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, o kitam nukentėjusiajam peiliu dūrė į viršutinę lūpą ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji prisipažino dėl padarytos veikos ir dėl jos gailėjosi, bei į aplinkybes, kad kaltinamoji dar būdama nepilnametė buvo teista už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra bausta administracine tvarka, nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, o anksčiau jai taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo.
Kaltinamoji ir jos gynėja teismo prašė atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vos sulaukusi pilnametystės ir prašė taikyti baudžiamąją atsakomybę tokią, kokia būtų taikoma nepilnamečiams asmenims.
„M. M. suprato savo neteisėtus veiksmus ir numatė galimus padarinius, gerai suvokė ją supančią socialinę aplinką bei gebėjo joje elgtis, todėl nėra teisinio pagrindo kaltinamosios atžvilgiu taikyti jai baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas nepilnamečiams skirtas lengvatas, nes kaltinamosios socialinė branda nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai atitiko jos biologinį amžių. Tam neprieštarauja aplinkybės, kad M. M., būdama 19 metų amžiaus, turi du mažamečius vaikus, mokosi 12 klasėje, gyvena su tėvais, o jos aplinkoje dominuoja draugai, kuriems alkoholio vartojimas yra pramoga. Taip pat, bylos duomenis, kaltinamosios vaikams nustatyta laikinoji priežiūra, juos prižiūri promočiutė“, – konstatuojama teismo nuosprendyje.
Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teismo prašė kaltinamajai skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu kaltinamoji ir jos gynėja teismo prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir apeliavo į tai, kad kaltinamoji augina mažamečius vaikus.
„Teismo nuomone, atsižvelgus į visas šias aplinkybes, valstybės taikomas poveikis M. M. turi būti adekvatus bei proporcingas jos veikų ir jos asmenybės pavojingumui, kad paveiktų ir sulaikytų ją nuo neteisėtų veiksmų ateityje, o ne sudarytų pernelyg švelnaus baudžiamumo iliuziją už sunkų žmogaus sužalojimą. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės, susijusios su jos šeima, motyvacija mokytis, auginti mažamečius vaikus, nesudaro pagrindo M. M. teisinę padėtį švelninti. Pažymint, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai kaltinamosios nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties“, – konstatuojama teisėjo Arūno Purvainio nuosprendyje.
Dėl šių priežasčių teismas netaikė nei švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės, nei įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą nepilnamečiams asmenims, nežiūrint to, kad M. M. įvykio metu jau buvo sulaukusi pilnametystės, tačiau nebuvo sulaukusi 21 metų amžiaus.
2024 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu M. M. pripažinta kalta dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.) ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.). Subendrinus bausmes jai paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir iš dalies tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 15 282 eurų turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas.
