Dviem iš dešimties europiečių ir šiek tiek mažesniam gyventojų procentui Lietuvoje pavasaris dėl ore plintančių žiedadulkių ir jų sukeliamos alergijos yra sudėtingas metas. Pasak Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) Regionų plėtros instituto Aplinkos tyrimų grupės vadovės profesorės Ingridos Šaulienės, pagrindinės to kaltininkės – vėjo apdulkinamų (anemofilinių) augalų žiedadulkės, o dar tiksliau, juose esantys specifiniai baltymai (alergenai). Kartu su įkvepiamo oro srautu į kvėpavimo takus patekusios ar ant gleivinių nusėdusios žiedadulkės gali sukelti nosies, gerklės ar akių gleivinės uždegimą.
Žiedadulkių barstymas prasidės vėliau
Pasak prof. I. Šaulienės, pirmieji pavasarį žiedadulkes barstantys lazdynai ir alksniai neišsiskiria žiedų dydžiu ar spalvingumu, bet, žirginiuose sujungdami dešimtis mažų žiedelių, į aplinką paskleidžia gausybę žiedadulkių. Nors Lietuvoje šie augalai vidutiniškai pražysta pavasario lygiadienio dienomis (kovo 20–21 d.), žiedadulkių ore aptinkama kur kas anksčiau.
„VU ŠA aerobiologai šiemet pirmąsias alksnių žiedadulkes aptiko oro mėginiuose, surinktuose vasario mėnesio pradžioje. Tai buvo ne vietinių augalų išbarstytos, o su oro masėmis iš Centrinės Europos atneštos žiedadulkės ir jų koncentracija ore kai kuriomis dienomis buvo didesnė nei 50 kubiniame metre oro. Tokia koncentracija laikoma vidutiniu žiedadulkių krūviu ir gali sukelti alergines reakcijas tiems, kas yra jautrūs beržinių šeimos augalų alergenams“, – sako mokslininkė.
Prof. I. Šaulienės teigimu, Lietuvoje augančių lazdynų ir alksnių žydėjimas dar tik prasideda – stebintys gamtą gali matyti, kad šakelių galuose esantys žirginiai jau gerokai ištįsę, yra jau prasiskleidusių žiedų. Mokslininkė pataria šiuos reiškinius stebėti ant lazdynų, nes jie žemesni nei alksniai. Padaugėjus saulės šviesos ir orui išsausėjus, žirginiai taps geltoni ir iš vyriškųjų žiedų aplinkoje pasklis didelis kiekis žiedadulkių. Prof. I. Šaulienės nuomone, šiemet mūsų šalyje žiedadulkių barstymas prasidės šiek tiek vėliau nei praėjusiais metais.
„Prognozuojame gana staigų ir neigiamą poveikį sveikatai galintį turėti žiedadulkių koncentracijos šuolį. Lengvai žiedadulkių alergenų keliamą riziką sveikatai stebėti padeda PASYFO mobilioji programėlė. Joje kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo gali rasti bendrą informaciją apie potencialų žiedadulkių poveikį kelioms dienoms į priekį. Registruoti vartotojai gauna personalizuotą informaciją ir prognozę, todėl gali tiksliau planuoti darbo ir poilsio veiklas“, – rekomenduoja mokslininkė.
Prof. I. Šaulienė sako, kad žiedadulkių sukeltus alergijos simptomus, tokius kaip sloga, kosulys ar dusulys (sergant astma), galima lengvai supainioti su peršalimo, gripo ar koronaviruso infekcijos simptomais, todėl, kilus abejonėms, rekomenduojama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją. Dėl alergijos žiedadulkėms sukelto čiaudulio ar kosėjimo ligonis paskleidžia aplinkoje vandens lašelių, o sergant koronavirusu jis gali greičiau išplisti.
Žiedadulkių ir koronaviruso ryšys
Pasak mokslininkės, žiedadulkės išskiria medžiagas, kurios slopina imuninį atsaką į virusus, pažeidžiančius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, rinovirusą. Prieš porą metų atliktų tyrimų duomenys rodo, kad žiedadulkių poveikis silpnina įgimtą apsaugą nuo kvėpavimo takų virusų ir kad mokyklinio amžiaus vaikų astmos paūmėjimai kyla dėl kompleksinės ozono, rinoviruso ir žiedadulkių sąveikos.
„2020 m. VU aerobiologai dalyvavo globaliame, 130 tyrimo vietų visame pasaulyje apimančiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, kad, ore esant žiedadulkių, jautrumas kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms padidėja, buvo patikrintas ir COVID-19 sergamumas. Įvertinus ryšį tarp SARS-CoV-2 infekcijos dažnio ir žiedadulkių koncentracijos, taip pat drėgmės, temperatūros, gyventojų tankio ir karantino poveikio, pavyko nustatyti, kad ore esančių žiedadulkių koncentracija vidutiniškai susijusi su 44 proc. infekcijos lygio kintamumu. Karantinas sumažino poveikį pusiau“, – pasakoja VU ŠA mokslininkė.
Pasak prof. I. Šaulienės, šalyse, kuriose karantinas nebuvo paskelbtas, SARS-CoV-2 infekcijos dažnis padidėjo 4 proc., kai žiedadulkių gausa pasiekė 100 žiedadulkių / m3. Vertinant 2021 m. duomenis, vykdomuose stebėjimuose tendencijos išlieka panašios.
„Iki šiol nėra vienos prevencinės priemonės, kuri padėtų apsisaugoti nuo ore pasklidusių žiedadulkių. Veido kaukės ir respiratoriai (tokie kaip N95 ir FFP2) yra patikima apsauga esant lauke, bet taip pat naudingi ir akiniai, įskaitant ir saulės akinius. Kadangi patalpose žiedadulkių kiekis daug mažesnis nei lauke, rekomenduojama dar prieš įeinant į patalpas išsišukuoti plaukus, o viršutinius drabužius nusivilkti vos įėjus. Be to, svarbu laikytis patalpų vėdinimo režimo, nedžiovinti skalbinių lauke, o naminius gyvūnus iššukuoti prieš praveriant namų duris“, – rekomenduoja prof. I. Šaulienė.
