Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas, kaip tikėtasi, ketvirčiu punkto sumažino palūkanų normą, o kartu su pranešimu pasirodė ir keletas ženklų, kad kitų metų pradžioje palūkanų normos tikėtina dar labiau sumažės.
ECB prezidentė Christine Lagarde per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją vis dėlto pažymėjo, kad Frankfurte susirinkę finansinės politikos formuotojai nemano, jog kova su infliacija visiškai baigta, nes ji vis dar kelia susirūpinimą.Vis dėlto tai buvo pats ramiausias posėdis per visą dabartinį ciklą, jau vien dėl to, kad naujose ECB makroekonominėse prognozėse prognozuojamas mažesnis infliacijos ir ekonomikos augimo tempas tiek šiais, tiek kitais metais.
Ekonomistai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neliko ECB žinios, jog centrinis bankas turi „išlaikyti pakankamai ribojančias palūkanų normas tiek ilgai, kiek reikės“. J. Lagarde pabrėžė, kad jau ir taip silpnos euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos yra neigiamos, tačiau sakė, kad infliacijos vaizdas gerokai pagerėjo ir apima teigiamą riziką. Ji taip pat sakė, kad buvo svarstomas didesnis, pusę punkto mažesnis palūkanų normų mažinimas ir kad Valdančiosios tarybos (VV) nariai vieningai balsavo už palūkanų normų mažinimą.
Tuo tarpu pagal naująją ECB prognozę 2025 m. vidutinė bendroji infliacija buvo šiek tiek didesnė už tikslinę ir sudarė 2,1 %, o metų pradžioje numatomas didesnis kainų kilimas leidžia manyti, kad vėliau ji gali būti mažesnė už tikslinę. Dar penktadienį, kai Austrijos centrinio banko vadovas Robertas Holzmanas žurnalistams sakė, kad kitais metais nebus pavojaus mažinti palūkanų normas, jei ekonomika vystysis taip, kaip tikimasi.
J. Holzmanas taip pat minėjo, kad rinkos „panašiai kaip ir centrinis bankas“ vertina, jog palūkanų normos kitais metais mažės link neutralaus lygio – kai pinigų politika yra subalansuota tarp ekonomikos augimo skatinimo ir ribojimo – apie 2 %.
Šios savaitės pranešimai iš esmės patvirtino esamus rinkos statymus dėl ECB 2025 m. palūkanų normų mažinimo plano.
LSEG duomenimis, pinigų rinkos ir toliau vertina, kad pagrindinė ECB palūkanų norma iki kitų metų rugsėjo mėn. bus sumažinta iki 1,75 %, o po to bus palikta galioti. Tačiau kai kurie analitikai teigė, kad dabar palaikoma galimybė mažinti palūkanų normas ir vėliau. Deutsche Bank ekonomistai penktadienį paskelbtame pranešime teigė, kad, atsižvelgiant į silpno augimo ir mažesnės nei tikslinė infliacijos tendencijas, ECB yra pasirengęs 2025 m. nustatyti mažesnes nei neutralias palūkanų normas. Jie pridūrė, kad pagal jų bazinę prognozę 2025 m. pabaigoje 1,5 % palūkanų norma turėtų būti sumažinta ketvirčiu procentinio punkto, tačiau galimas ir pusės procentinio punkto pokytis.
UBS Global Wealth Management vyriausiasis euro zonos ir Jungtinės Karalystės ekonomistas Dynas Terneris (Dean Turner) teigė, kad dabar rizika krypsta link to, kad ECB 2025 m. turės daryti daugiau, o ne mažiau, kad palaikytų ekonomiką“ – tai greičiausiai reikštų tolesnį mažinimą vėliau šiais metais, o ne didesnius žingsnius anksčiau. Tačiau Kamil Kovar, Moody’s Analytics vyresnysis ekonomistas, pranešime teigė, kad užsispyrusi bazinė infliacija kitais metais ir toliau skatins ECB atsargumą.
„Manome, kad po kovo mėn. prasidės rimta kova dėl to, kiek mažinti palūkanų normas. Manome, kad balandžio mėn. palūkanų normos nebus mažinamos, o paskutinį kartą jos bus sumažintos birželio mėn. ir palūkanų normos liks 2,25 %“, – sakė M. Kovar.