Septintąją vietą reguliariajame sezone užėmęs Kauno „Žalgiris“ pranoko visas prognozes ir paskutiniame ture įšoko į Eurolygos atkrintamųjų varžybų traukinį. Po lemiamos pergalės prieš Miuncheno „Bayern“ vyr. treneris Kazys Maksvytis pats dar sunkiai galėjo patikėti tuo, kas ką tik įvyko.
Kauniečiai paskutinėmis minutėmis vos neprisižaidė, bet galop iškovojo reikiamą pergalę 83:80 bei ketvirtfinalyje susitiks su Šarūno Jasikevičiaus ir Roko Jokubaičio atstovaujama „Barcelona“.
„Rezultatas – geras. Laimėjome ir patekome į atkrintamąsias, – po pergalės kalbėjo Maksvytis. – Kokybė buvo bloga. Gal ne tragiška, bet buvo bloga. Sakyčiau, kad dėl rungtynių įtampos negalėjome gauti pranašumo. Pabaigoje, kai gavome pranašumą, vos jo neiššvaistėme per keliolika sekundžių. Bet bendrai imant, manau, kaip komanda nusipelnėme atkrintamųjų. Turėjome sunkumų, bet džiaugiamės, nes nemažai stiprių komandų ir garsių vardų liko už mūsų.“
– Kaip galėtumėte paaiškinti paskutines kelias minutes?
– Nuovargis, stresas. Klaidas darė tiek kapitonas, tiek kiti žaidėjai. Turėjome praleisti ir leisti mesti be baudos, skersi perdavimai tokiu būdu… Tiesiog reikėjo uždaryti rungtynes, bet iš 10 taškų beliko vienas.
– Ar jūsų plane buvo 20 taškų iš Luko Lekavičiaus?
– Jo nebuvo pirmosiose rungtynėse prieš „Bayern“, bet galvojome, kad prieš jų gynybą galėsime jį sėkmingai panaudoti. Ir panaudojome.
– Pradžioje tempė vienas Rolands Šmits. Kiek jis gelbėjo iš tokios sudėtingos padėties?
– Išėjome su penketuku, su kuriuo pastaruoju metu pradėdavome. Nenorėjome keisti gero žemo penketo, su kuriuo laimime pergales. Mums pavyko su Šmitu išplėsti aikštelę. Jį išnaudojome tiek po krepšiu, tiek prie tritaškio. Kažkiek tai buvo taktiniai dalykai ir kažkiek jis gerai įėjo į rungtynes. Jis – vienas iš komandos lyderių, gerai, kad jis sužaidė.
– Po pertraukos tritaškių buvo mažiau. Ar tai akcentavote?
– Mes visą sezoną akcentuojame, kad neitume pigiausiu keliu, vargintume varžovus, turėtume gerą išsidėstymą ir ieškotume geriausio metimo. Bet kartais iš streso, kartais iš nuovargio einame ant tos pigios duonos ir atrodė, kad pirmajame kėlinyje per daug mėtėme tuos tritaškius.
– Ar Isaiah Taylorui pasikartojo vėl ta pati trauma?
– Sunku pasakyti. Kažkas tokio… Jis labai sprogstamas ir turi su tuo problemų. Negaliu pasakyti, kiek jis negalės žaisti.
– Jūs ką tik finišavote septinti Eurolygoje. Kodėl nesimato džiaugsmo?
– Kaip ir sakiau, ta rungtynių pabaiga atrodė… Jau anksčiau sakiau, kad trenerio darbas – mazochistinis. Atrodo, kad vis dar blogai ir galėjome geriau, bet tikriausiai ateis tas jausmas vėliau, nes daug didelių vardų palikome už savęs. Turėjome sunkų sezoną. Iškrito geriausias komandos žaidėjas. Jį pakeitė žaidėjas vėl su problemomis. Visos komandos turi savo problemų, bet mes jų turėjome nemažai. Ir gana neblogai su jomis susitvarkėme. Galiu sakyti, kad iš klubo ir žaidėjų pusės visi atsidavėme 100 proc. Nepamirškime, kaip greitai mes suradome du žaidėjus, kurių mums reikėjo. Kitame ture iš karto paėmėme dvi pergales. Žaidėjai aukojo savo kūnus. Šį sezoną tiesiog yra smagu treniruoti ir žaisti su tokia komanda, kuri kaunasi. Nors su bloga kokybe, bet kaunasi.
– Šiandien yra vieneri metai ir trys dienos, kai esate „Žalgirio“ vyr. treneriu. Su kokiais lūkesčiais tuomet atėjote į vyr. trenerio postą?
– Jeigu kalbant apie praeitų metų rezultatą, turbūt buvo gal net klaida ateiti. Jeigu kalbant apie šiuos metus, kad įsivažiuočiau ir geriau pažinčiau aplinką, tai viskas tvarkoje. Nemažai prabėgo per tuos metus. Man, kaip treneriui, ne iš geriausios pusės. „Žalgiris“ niekada neatsimena tų trenerių, kurie pradėjo, atsimena tuos, kurie baigia sezoną. Mes dar šio sezono Eurolygoje nebaigėme, todėl šis sezonas – atgaiva sielai. Susikomplektavome gerą ir kovingą komandą, kaunamės. Treneriai taip pat atlieka neblogą darbą, bet žaidėjai klauso mūsų nurodymų ir atsiduoda 100 proc. Tai – super.
– Nė vienas krepšinio ekspertas ar fanas nei Lietuvoje, nei užsienyje nematė jūsų aštuonete. Kada jūs pajutote, kad ši komanda gali, ko niekas nesitikėjo?
– Pradėjome sezoną neblogai su tokia šablonine fraze: „Žaidėme gerai, bet pralaimėjome“. Bet matėme, kad komanda kaunasi iki galo. Buvo gerų ženklų. Namuose ištrauktos gynybinės rungtynės prieš italų komandas parodė, kad vis tik veikia mūsų sistema. Ir veikia aukščiausiame lygyje – Eurolygoje. Tada tikriausiai pradėjome tikėti.
– Ar sulaukėte žinutės iš Šarūno Jasikevičiaus?
– Dar ne. Dar nežiūrėjau žinučių, nes buvo kitų, smagesnių, reikalų. Bus įdomu.
– Kokia jūsų paties reakcija buvo, kai sužinojote, kad ketvirtfinalyje žaisite su „Barcelona“?
– Tiek jie, tiek mes žinome vieni kitus. Treneris ir žaidėjai – persipynę. Bus įdomios rungtynės, aišku, kažkiek mes kaip autsaideriai eisime į tas rungtynes. Vis dar laukiame žinių apie Isaiah Taylora. Vis tiek jis pagyvina mūsų puolimą. Nesvarbu, jeigu ką, eisime su Dovydu Giedraičiu ir kitais. Būsime dar labiau gynybinė ir griaunanti komanda. Nespėjome pagalvoti, bet gerai. Barselona – smagus ir jaukus miestas, daug lietuvių atvyks. Laukiame.
– Kaip vakar atrodė tas kitų Eurolygos rungtynių stebėjimas?
– Žiūrėjome visi kartu, nes kaip tik atvažiavome vakar. Pradėjome nuo rungtynių pratęsime ir tada pajautėme, kad turime šansą. Kaip ir sakiau, krepšinis – tikimybių teorija. Paskutiniame ture daug kas sprendėsi. „Olympiakos“ komandai labai reikėjo tos pergalės dėl 1-osios vietos. Žinojome, kad ta pati „Crvena Zvezda“ prie savų žiūrovų lengvai pergalės neatiduos. Galiu pasakyti, kad „Fenerbahče“ demonstravo labai gero lygio krepšinį. Įvyko tai, kas įvyko, o mes iš savo pusės irgi padarėme darbą.
– Ko reikia norint laimėti seriją prieš „Barceloną“?
– Aišku, serija palankesnė stipresnei komandai. Finalo ketverto formatas yra lengvesnis. Bandysime naudotis tais ginklais, kuriuos turime. Tai – gynyba, bandysime įklampinti į kontaktą, nes jo turime nemažai. Tik taip su jais galime laimėti.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ fanų sukurtą atmosferą Miunchene?
– Jau nebe pirmą kartą pasikartosiu. Man atrodo, kad tų fanų daugėja. Aš nebuvau praėjusiais metais, bet kiekvienoje arenoje mus pasitinka mažiausiai šimtai fanų. Kartais net ir tūkstančiai. Super jausmas būti tokios didelės komandos dalimi bei jausti tokį fanų užnugarį. Eilinį sykį fanai prie mūsų prisidėjo ir parodė, kiek mes rūpime jiems. Su tokia fanų baze galime eiti toli.
Jonas Miklovas (BasketNews)
