„Ispanų kalbos mokymo tradicija yra pakankamai sena. Užtenka pažiūrėti į mūsų kaimynus lenkus – jie tikrai yra pažengę šios kalbos mokyme, jau seniai ją siūlo rinktis mokyklose. Šiuo metu Lietuvoje stebime augantį susidomėjimą šia kalba ne tik didmiesčių, bet ir regionų mokyklose. Pati dažnai sulaukiu žinučių iš tėvų, su prašymu, ar sutikčiau mokyti jų vaikus”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė.
Jau nuo 2026 m. rugsėjo mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą šalia jau mokomų rusų, vokiečių ir prancūzų, bus galima rinktis ir ispanų kalbą. Nors norinčiųjų išmokti šią kalbą gretos didėja, tačiau, pasak V. Žiūraitės, pagrindinė šiuo metu kylanti dilema – ar spėsime per ateinančius porą metų paruošti reikiamą kiekį ispanų kalbą išmanančių specialistų.
Tai – viena iš diskusijų temų, kuri bus aptarta gruodžio 7 d. Kaune vyksiančiame VIII-ajame Ispanų kalbos forume (isp. Foro de español en Kaunas). Pagrindinis Ispanų kalbos forumo tikslas – suburti ispanų kalbos dėstytojus, mokytojus, vertėjus ir kitus specialistus bei suteikti jiems erdvę dalintis naujienomis, mokslinių tyrimų rezultatais, diskutuoti apie naujausius kalbų mokymo(si) metodus.
Norinčiųjų mokytis daugėja
V. Žiūraitės teigimu, ispanų kalba yra viena iš didžiųjų kalbų, oficiali net 21-oje šalyje, kurios mokymosi perspektyvos yra itin didelės.
„Žmonės į Ispaniją ir Lotynų Amerikos šalis vis dažniau žvalgosi ne tik ieškodami naujų kelionių krypčių, bet ir vedini praktinių paskatų: verslo vystymo galimybių ar norėdami investuoti į nekilnojamąjį turtą. Natūraliai kyla poreikis žmonių, išmanančių ne tik konkrečią sritį, bet ir gebančių laisvai komunikuoti ispaniškai. Auga ir ispanakalbių specialistų poreikis Lietuvoje veikiančiose tarptautinėse įmonėse, turinčiose atstovybes Ispanijoje bei Lotynų Amerikos šalyse”, – teigia V. Žiūraitė.
Jau daugiau nei 10-metį mokyklose vaikus ispanų kalbos mokanti lektorė prisimena, jog ugdymo proceso pradžia buvo ispanų kalbos būrelis, į kurį vaikai, visų pirma, susirinkdavo gerai praleisti laiką. Vėliau, atsiradus galimybei ispanų rinktis kaip antrąją užsienio kalbą, teko susidurti ne tik su nerimtu požiūriu – vaikų žinios nebuvo vertinamos pažymiais, bet ir su šios kalbos specialistų trūkumu.
„Šiuo metu stebime fenomeną, kuomet turime augančią paklausą norinčiųjų mokytis šios kalbos, bet mažą pasiūlą jos išmokyti galinčių specialistų. Kartais atrodo, nors persiplėšk, norėdamas visus suspėti išmokyti. Džiaugiuosi, jog VDU Užsienio kalbų institute siūlome ispanų kalbos kursus, į kuriuos susirenka moksleiviai iš įvairių Kauno mokyklų. Grupėse moksleiviai mokosi kartu su studentais. Tad jei nėra galimybės ispanų kalbos mokytis savo mokykloje, tų galimybių mokytis jie ieško kitur”, – sako V. Žiūraitė, suspėjanti ne tik vesti gyvas ir nuotolines pamokas moksleiviams, bet ir ispanų kalbos subtilybių mokanti universiteto studentus.
Palankus metas dvikalbiams specialistams
Kalbėdama apie būsimųjų ispanų kalbos pedagogų pasirengimą šios kalbos jau po dviejų metų mokyti moksleivius, VDU dėstytoja atkreipia dėmesį, jog dabartiniai studijų programos „Mokomojo dalyko pedagogika: anglų kalbos pedagogika ir kita užsienio kalba“ antrakursiai tikrai suspės „įšokti į traukinį” ir vos tik baigę studijas iškart turės darbo vietas.
„Matome dvikalbių specialistų poreikio augimą, ypatingai regionuose, kur mažėjant moksleivių skaičiui, kartu mažėja ir mokytojų krūvis. Specialistui, mokančiam dvi kalbas, yra ne tik lengviau užsitikrinti reikiamą darbo krūvį. Kartu tai ir nauda mokiniams, kuriems sudaromos galimybės mokytis dviejų užsienio kalbų pas tą patį mokytoją. Tokia daugiakalbė aplinka taip pat ugdo platesnį kalbos suvokimą, o ir mokytis tampa lengviau”, – įsitikinusi V. Žiūraitė.
Lektorė, kurios darbas neapsiriboja moksleivių ir studentų ugdymu, daug dėmesio skiria ir būsimų ispanų kalbos specialistų rengimui. Ji sako, jog norinčiųjų mokytis Švietimo ministerijos finansuojamoje mokytojų perkvalifikavimo programoje yra daugiau nei yra galimybių priimti.
„Kiekvieną savaitgalį kelios grupės pedagogų, viena pradedančiųjų, o kita jau pažengusiųjų, mokosi ispanų kalbos. Tai – kitų dalykų – anglų, rusų kalbų specialistai, kurie rengiasti tapti ispanų kalbos mokytojais. Vos tik paskelbėme apie šį projektą, atsiliepė daugiau nei 70 norinčiųjų studijuoti, deja, priimti galėjome tik 30. Pedagogai, ypatingai, kurie turi kalbos mokymo patirties, tikrai gali šią kalbą išmokti ir ateityje tapti puikiais specialistais. Gegužę pažengusiųjų grupė baigs studijas ir jau nuo rudens ves ispanų kalbos pamokas mokyklose”, – pasakoja V. Žiūraitė.
Ne vienerius metus ispanų kalbos ir kultūros olimpiadą moksleiviams „Ispanakalbis pasaulis ir aš” organizuojanti pedagogė pastebi, jog ispanų kalbos noriai mokosi ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų bei miestelių moksleiviai.
„Kai tik pradėjome organizuoti olimpiadą, iš pradžių susirinkdavo tik po kelias komandas iš Kauno. O šį pavasarį turėjome jau daugiau nei 10 komandų bei per 100 moksleivių iš įvairių Lietuvos miestų. Dabar olimpiada yra labiau orientuota į ispanakalbių šalių kultūrą, istoriją, geografiją, bet tikiuosi, kad artimiausiu metu moksleiviai galės pademonstruoti ir savo kalbines žinias, o tokių renginių tik daugės ”, – teigia V. Žiūraitė.
Mokytojams labiausiai trūksta institucinio palaikymo
Pasak lektorės, su kalbos mokymo poreikiu kartu ateina ir atsakomybė, kaip tinkamai paruošti vaikus. Reikia ne tik stiprių specialistų, bet ir geros programos, mokymosi priemonių bei sudaryti palankias sąlygas pasirengti valstybiniam egzaminui.
Šiuos klausimus specialistai jau ne vienerius metus gvildena gruodį Kaune vykstančiame Ispanų kalbos forume „Foro de español en Kaunas”. Tai vienintelis toks renginys Lietuvoje, skirtas ispanų kalbos mokytojų ir dėstytojų kompetencijoms ugdyti, kasmet sutraukiantis vis daugiau dalyvių.
„Tai – ne tik būdas vieniems geriau pažinti kitus, bet ir dalintis patirtimi, plėsti bendruomenę. Šiuo metu mokytojams labiausiai trūksta institucinio palaikymo. Dažnai vis dar susiduriame su mokyklų vadovybių požiūriu ir stereotipais, kad ši kalba yra labai lengva, užtenka jos mokyti būrelio lygmenyje. Deja, pasitaiko, kad panašaus požiūrio vedini šią kalbą universitete renkasi ir studentai. Taip, kalbos turi būti smagu mokytis, tačiau reikia į tai žiūrėti rimtai. Todėl toks palaikymas, visų pirma, suteiktų pripažinimą, kad ispanų kalba yra viena iš pagrindinių užsienio kalbų, lygiateisiškai einančių šalia prancūzų ar vokiečių”, – įsitikinusi VDU lektorė.
Mokytis ispanų kalbą – tarsi švęsti gyvenimą
Inovatyviu požiūriu ir šiuolaikiškais didaktikos metodais pasižymintis ispanų kalbos ugdymas, pasak V. Žiūraitės, yra tai, kas daro šią kalbą populiaria moksleivių tarpe. Jiems itin svarbus praktinis šios kalbos panaudojimas – gebėjimas susikalbėti ir bendrauti.
„Ispanijoje, kur žmonės nelabai gerai kalba angliškai, net ir tie keli ispaniškai išmokti sakiniai tikrai padės bendrauti su vietiniais. Pamenu, kai pati pradėjau mokytis kalbos, niekas neakcentuodavo klaidų, o tik džiaugdavosi, kad išvis kalbu. Dabar žvelgdama atgal suvokiu, jog tų klaidų buvo pilna, tačiau ispanai visad sako „nieko tokio”. Man atrodo, šia kalba žavimasi ne tik dėl skambesio, bet ir dėl tam tikro tokio požiūrio, kad „nieko tokio, viskas gerai, tu tik kalbėk“, – kalbos praktiškumą išskiria ispanų kalbos lektorė.
Tuo metu galimybę, jog jau vos po kelių metų ispanų kalbos Lietuvos moksleiviai galės mokytis ne tik pavienėse mokyklose, bet ir platesniu mastu, V. Žiūraitė prilygina svajonės išsipildymui.
„Dirbdama mokykloje matau, kaip moksleiviai džiaugiasi ir mėgaujasi mokydamiesi šią kalbą. Tikiu, jog ateityje jie tikrai galės pasiekti puikių rezultatų. Statistika rodo, jog Prancūzijoje, Švedijoje ar Vokietijoje ispanų kalbos besimokančiųjų moksleivių skaičius svyruoja tarp 20-70 procentų, o Lietuvoje šiuo metu nesiekia net 1 procento. Tai šalys, kuriose mokytis ispanų kalbos yra sena tradicija. Net ir kaimyninėje Lenkijoje egzistuoja specialios programos, kurios leidžia moksleiviams įgavus ispanų kalbos pagrindus, vėliau ją tobulinti mokantis kitų dalykų, pavyzdžiui, chemijos ar biologijos bei šia kalba laikyti baigiamuosius egzaminus. Tad baigdami mokyklą jie būna įgiję beveik gimtakalbio kompetenciją”, – Lenkijos pažangą ispanų kalbos ugdyme kaip pavyzdį pateikia specialistė.
VDU lektorės įsitikinimu, ispanų kalba ne tik praplečia akiratį, bet ir padeda geriau suvokti tam tikrus pasaulyje vykstančius procesus.
„Ilgą laiką ji buvo nepelnytai kažkur nustumta, nors yra viena pagrindinių pasaulio kalbų ir antra pasaulyje pagal tuos, kuriems ji yra pirmoji. Tad būdų, kur ją panaudoti – daugybė. Be to, Ispanija yra pakankamai arti mūsų geografine prasme. O augantis ispanakalbių specialistų poreikis tarptautinėse įmonėse – kelias į profesines galimybes”, – praktinius ispanų kalbos panaudojimo aspektus apibūdina V. Žiūraitė.
Ji taip pat pabrėžia savo mokiniams bei studentams nuolat primenanti, jog mokytis šią kalbą – tai švęsti gyvenimą. „Nors iš dalies tai stereotipas apie fiestą ir siestą, bet kartu tai ir kultūros dalis, nes mokyti kalbos be kultūros neįmanoma. Man labai svarbu, kad moksleiviai ir studentai mėgautųsi mokymosi procesu. Ispanų kalba atvers duris ne tik į darbo rinką, bet ir į ne vieną širdį”, – teigia VDU ispanų kalbos lektorė.
