Globalūs pokyčiai švietimo sektoriuje, technologijų proveržis ir nuolatinis poreikis atnaujinti savo profesines žinias patvirtina – mokymasis visą gyvenimą turėtų tapti norma kiekvieno Lietuvos aukštojo mokslo institucijų darbuotojo gyvenime.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuolat investuoja į darbuotojų profesinį tobulėjimą, kiekvieną mėnesį suteikdamas galimybę jiems dalyvauti įvairiose veiklose – mokymuose, seminaruose, kuriuos organizuoja VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras.
Universiteto akademinė ir neakademinė bendruomenė kasmet gali rinktis iš daugiau nei 150 nacionalinių ir tarptautinių mokymų – nuo vedamų VDU ar išorės lektorių iki „Transform4Europe“ aljanso užsienio ekspertų seminarų ar semtis žinių vienoje didžiausių nuotolinių mokymosi platformų – „Coursera“.
Taip pat darbuotojai gali pretenduoti į VDU Profesinio tobulėjimo fondo mokymosi finansavimą. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovės dr. Aistės Ragauskaitės teigimu, organizuojant mokymus ypač pastebimas skaitmeninių kompetencijų, užsienio kalbų ugdymo ir psichologinių temų poreikis.
Plačios profesinio tobulėjimo galimybės VDU bendruomenei
VDU yra sukūręs ypatingą darbuotojų profesinio tobulėjimo sistemą, kuri yra vystoma ir Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, o šiais metais Europos Komisija ją pripažino unikalia.
Viena iš šios sistemos dedamųjų yra visų darbuotojų skatinimas ir motyvavimas tobulinti savo kompetencijas jiems tinkamomis sąlygomis, lygiu, tempu ir patiems susiprojektuojant savo tobulėjimo kelią.
Universitetas kasmet organizuoja daugiau nei 150 įvairių profesinio tobulinimo veiklų skirtingoms darbuotojų tikslinėms grupėms – nuo seminarų, kūrybinių dirbtuvių iki patirtinio mokymosi konferencijų ir kitų.
Tačiau VDU taip pat skatina siekti individualaus meistriškumo finansuojant išskirtinius mokymus ir pagal kiekvieno darbuotojo asmeninius poreikius.
Šiam tikslui buvo įkurtas VDU Profesinio tobulėjimo fondas, skirtas atliepti kiekvieno bendruomenės nario poreikius siekti profesionalumo savo srityje ir paskatinti juos perimti gerąją praktiką,
inovatyvias žinias iš išorinių partnerių siūlomų seminarų, mokymų, kursų Lietuvoje ir užsienio šalyse.
VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė pabrėžia, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, įgyvendinanti tokio pobūdžio iniciatyvą.
„Investicijos į darbuotojų kompetencijų ugdymą yra vienas iš kertinių VDU principų, kadangi siekiame skatinti ne privalomą, o individualiems darbuotojų poreikiams pritaikytą, nuolatinį mokymąsi. Toks išskirtinis požiūris į darbuotojus, nepaisant to, kokioje srityje jis dirba ar kokias pareigas užima, suteikia darbuotojams didesnio pasitikėjimo ir motyvacijos, o tai tiesiogiai atsispindi sėkmingesniuose organizacijos rezultatuose. Pavyzdžiui, pirmą kartą organizuotuose „Transform4Europe“ aljanso neakademinio personalo apdovanojimuose net
dvi laimėjusios inovacijos buvo sukurtos VDU darbuotojų“, – apie tiesioginę sąsają tarp profesinio tobulėjimo sistemos ir organizacijos rezultatų pasakoja VDU Studijų prorektorė dr. S. Pilkienė.
Mokymų finansavimas VDU akademiniam ir neakademiniam personalui
Praėjusiais metais buvo finansuota 18 VDU darbuotojų profesinio tobulėjimo paraiškų, o mokymų finansavimo galimybe aktyviai naudojosi ir akademiniai, ir neakademiniai darbuotojai.
Organizatorių teigimu, finansuotų mokymų įvairovė – didelė. Surengti tarptautiniai mokymai, skirti dėstytojų kūrybiškumo ir inovacijų skatinimui, įvairialypės auditorijos suvaldymui ir kitoms temoms, taip pat mokymai Lietuvoje – mediacija pradedantiesiems, „UNLOCK Personality“ akreditavimo programos ir kiti.
VDU Užsienio kalbų instituto dėstytojos dr. Žiedos Tamašauskaitės teigimu,VDU Profesinio tobulėjimo fondo finansavimo suteikiamos galimybės darbuotojų mokymuisi – puiki iniciatyva. „Sužinojusi apie ją nusprendžiau, kad tarp gausybės savo paskaitų ir mokymų turiu rasti laiko profesiniam tobulėjimui. Taigi, išgirdusi apie galimybę gauti finansavimą pasirinktiems mokymams, priėmiau tai kaip Universiteto paskaitą ir paramą man kaip dėstytojai, besidalinančiai žiniomis su studentais – būtina auginti ir savąsias.“
Pasinaudojusi mokymosi finansavimo galimybėmis, dėstytoja baigė tarptautinius mokymus „Teamwork & Teambuilding: reach high & far“, kurie buvo skirti švietimo sektoriaus darbuotojams, siekiantiems praplėsti žinias apie komandinio darbo ypatumus ir lavinti gebėjimą efektyviai dirbti komandoje siekiant bendrų tikslų.
Mokymus organizavusi „ShipCon“ kompanija ne vienerius metus siūlo įvairios tematikos mokymus, orientuotus į švietimo darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą.
Kartu su lektore mokėsi dar apie 30 asmenų – įvairių Europos universitetų ir kolegijų dėstytojai, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojai, ugdymo įstaigų administracijos darbuotojai ir netgi Europos miestų ar regionų švietimo skyrių darbuotojai.
Pašnekovės teigimu, dalyvavimas šiuose mokymuose suteikė galimybę geriau suprasti darbo komandoje organizavimą, išbandyti naujus jo metodus, taip pat – atpažinti susibūrusiųjų asmenų stiprybes ir suprasti, kaip geriau padėti savo studentams efektyviau dirbti komandose atliekant bendras užduotis.
„Galėjau stebėti ir patirti, kaip įvairūs metodai veikia ir kokią naudą jie suteikia besimokančiajam kaip asmeniui ir kaip komandos nariui, o tai labai pravers dirbant su studentais“, – sako dr. Ž. Tamašauskaitė.
Praktinė tarptautinių mokymų nauda
VDU Psichologijos katedros dėstytoja dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė taip pat džiaugiasi pasinaudojusi Profesinio tobulėjimo fondo suteikiamomis mokymosi finansavimo galimybėmis. Ji dalyvavo tarptautiniuose organizacijos „ShipCon“ Barselonoje organizuotuose mokymuose „Anglų kalba švietėjams: plėskite savo karjeros galimybes“ („English for Educators: advance your career“). Kursai buvo orientuoti į anglų kalbos kompetencijų ir mokymo metodų ugdymą dėstytojams.
Susirinko didelė besimokančiųjų dėstytojų ir mokytojų grupė, apie 40 dalyvių iš įvairių Europos šalių: Estijos, Prancūzijos, Švedijos, Rumunijos, Italijos, Vokietijos.
Pasak dėstytojos, anglų kalbos mokymo užduotys buvo susijusios su dalyvių šalies ir darbo vietos ypatumais, o mokymų lektorės palaikymo ir nesudėtingai suformuluotų užduočių dėka mokymosi procesas nekėlė jokios įtampos, priešingai – buvo labai įdomu.
Dėstytoja dr. L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė pripažino, kad savo vedamuose seminaruose ji jau pritaiko mokymuose išbandytus darbo su didelėmis grupėmis ir jų įtraukimo metodus. Be to, ji džiaugiasi patobulinusi savo anglų kalbos įgūdžius.
VDU Psichologijos katedros doktorantė Erika Gibė tikina, kad VDU Profesinio tobulėjimo fondo mokymų finansavimo iniciatyva universiteto darbuotojams yra svarbi ir reikalinga.
Ji suteikia galimybę specialistams gilinti savo profesines kompetencijas, pavyzdžiui, susipažinti su naujausiais mokslinių tyrimų metodais ir pritaikyti juos praktikoje.
Pasak jos, papildomos mokymosi galimybės prisideda ne tik prie individualaus profesinio tobulėjimo, bet ir prie bendro VDU akademinės ir neakademinės bendruomenės profesinio augimo. „Finansinė parama ypač svarbi renkantis tarptautinius mokymus, nes jų kaina dažnai būna aukštesnė. Be Profesinio tobulėjimo fondo iniciatyvos daugelis universiteto darbuotojų turėtų mažiau galimybių dalyvauti aukšto lygio mokymuose, leidžiančiuose pasisemti naujausių žinių ir tarptautinių ekspertų patirties“, – pažymi VDU doktorantė.
Erika Gibė dalyvavo Olandijos Utrechto universiteto organizuojamuose tarptautiniuose mokymuose „Advanced longitudinal modeling in Mplus“. Savaitės trukmės mokymuose būrys dėstytojų ir doktorantų iš viso pasaulio buvo supažindinti su pažangiais longitudinių tyrimų duomenų analizės metodais, kuriuos mokėsi taikyti naudodamiesi statistinės analizės programa „Mplus“.
Pasak dalyvės, šie mokymai buvo itin vertingi, nes suteikė galimybę giliau suprasti pažangius longitudinių duomenų analizės metodus ir taikyti juos praktikoje. VDU doktorantė pripažįsta ne tik įgijusi daug naujų žinių, bet ir sustiprinusi savo gebėjimus interpretuoti ir taikyti sudėtingesnius statistinius modelius moksliniuose tyrimuose. „Šie mokymai paskatino dar labiau domėtis longitudinių duomenų analize, ypač tokių modelių taikymu psichologijos mokslo tyrimuose. Įgytos žinios man bus labai naudingos tiek atliekant tyrimus, tiek rengiant publikacijas“, – teigia E. Gibė.
Miško terapijos nauda darbuotojų psichologinei gerovei
Dar vieni netradiciniai mokymai, kuriuose džiaugiasi dalyvavusi VDU Botanikos sodo vyresnioji specialistė Edita Braun, buvo skirti būsimiems miško terapijos specialistams. Ji pasirinko „REI Certified Forest Therapy Guide Training 2024” mokymų programą, siekdama pritaikyti įgytas žinias ir išmoktus miško terapijos vedimo praktikas savo darbe.
Mokymuose buvo analizuojamos įvairios temos: miško ekologija, lėtoji ornitologija, miško maudynių taikymo poveikis fizinei ir psichologinei sveikatai bei mokslinių tyrimų apžvalga, streso valdymo metodikos.
Taip pat jų metu buvo aptartos temos, aktualios dirbant su lankytojų grupėmis, vedant ekskursijas ar edukacines veiklas: grupės dinamika, lyderio savybės, konfliktų valdymas, pirmoji pagalba lauko sąlygomis, teisiniai aspektai.
Mokymus organizavo dr. Katarzyna Simonienko iš Miško terapijos centro Lenkijoje. Tarp juos vedusių lektorių buvo ne tik miško terapijos gidai, bet ir patyrę psichologai, autoritetingi ornitologai ir ekologai, išgyvenimo laukinėje gamtoje instruktoriai ir greitosios pagalbos gydytoja. Mokymuose dalyvavo įvairių profesijų atstovai – nuo privačių mokymo ar globos įstaigų specialistų iki įvairių fondų darbuotojų.
E. Braun teigimu, šiuose mokymuose ji pasisėmė daug naudingų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių iš patyrusių savo srities specialistų. „Mokymų turinys buvo gilus ir išsamus, kiekvieno užsiėmimo metu lektoriai pasidalindavo įvairiomis papildomos literatūros nuorodomis ir patarimais, kur galima gilinti savo žinias ateityje. Taigi net ir baigusi mokymus savo žinias gilinu įvairiose srityse: nuo vorų ar kerpių ekologijos iki neigiamų jonų poveikio ar kūno kalbos ir balso tembro svarbos vadovaujant grupei“, – sako Botanikos sodo specialistė, tikinanti, kad įgytos žinios padėjo jai dar kokybiškiau vesti ekskursijas ir suteikė atspirties naujo tipo ekskursijų atsiradimui – potyrių ekskursijoms su miško maudynių elementais.
