Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Ieva Budraitė. Keturi patarimai žalioms Naujųjų metų rezoliucijoms

  • 2022-01-03
  • Kaunieciams.lt
  • Politika

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Klimato krizė vis intensyvėja. Ir jei šiuo metu Lietuvoje pokyčius jaučiame ne taip ryškiai, situacija jau netrukus keisis iš esmės. Auganti vidutinė pasaulinė temperatūra skatina orų ekstremumus: staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio ir karščio bangas, sausras, gaisrus ir kt. Šie savo ruožtu mums kelia egzistencinius iššūkius: kaip apsaugoti ir pritaikyti pastatus, kelius, gamybos ir tiekimo grandines ar kitą infrastruktūrą, kaip apsaugoti gamtinės aplinkos įvairovę? Nepasiruošimas ar uždelstas prisitaikymas prie šių iššūkių – kainuoja. Vertinant globaliu mastu, vien pernai orų ekstremumai sukelė 150 mlrd. eurų siekiančius nuostolius,  30,7 mln. žmonių privertė palikti savo namus ir ieškoti naujų kitose valstybėse ar žemynuose, tūkstančių gyvybes apskritai nusinešė. 

Šiemet Lietuvoje stebėjome kaip sunkiai tvarkomės su pandemijos, nereguliarios migracijos, vertybinių karų krizėmis. Ar taip pat nekoordinuotai spręsime ir nenumaldomai artėjančias – klimato pabėgėlių, o gal net gėlo vandens, neužimtos teritorijos ar kitų išteklių dalybos problemas? Kelių metų perspektyvoje vis intensyviau patirsime, kiek kainuoja atidėliojami ar vengiami priimti sprendimai mažinant taršą. 

Būtent todėl norėtųsi visam tam užbėgti už akių ir palinkėti už sisteminius pokyčius atsakingiems sprendimų priėmėjams šalia asmeninių naujametinių rezoliucijų į sąrašą įtraukti bent vieną iš žemiau išvardintų pasižadėjimų.

Rezoliucija nr. 1: premijuoti švaresnes transporto priemones A.K.A palaikyti automobilių taršos apmokestinimą

Kasmet Lietuvoje 2,8 tūkst. priešlaikinių mirčių sukelia oro tarša. Viena esminių jos priežasčių – senas ir taršus mūsų automobilių parkas, kurio išmetamomis dujomis esame priversti kvėpuoti. 

69,2 proc. autoparko sudaro dyzelinu varomi automobiliai. Jų tarša kietosiomis dalelėmis net 10 kartų lenkia benzininius! Maža to, tokiu transportu keliaujame neproporcingai dažnai: Eurostat duomenimis, daugiau nei pusę – 56,1 proc. – kelionių miestuose vykdome lengvuoju automobiliu (viešuoju transportu – tik 12,3 proc.), vertinant visas keliones, įskaitant užmiestyje – 91 proc. ir tuo absoliučiai pirmaujame ES.

Savaime pokyčiai neįvyks. Ar bent jau ne taip greitai, kaip reikėtų atsižvelgiant į objektyvią realybę. Pokyčius reikia skatinti. Net jei tai trumpuoju laikotarpiu ir atrodytų skausminga.  

Viena iš būtiniausių priemonių tam – socialiai teisingas mokestis už naudojamų transporto priemonių taršą. Tokius mokesčius taiko 21 iš 27 ES šalių-narių. Lietuvoje iki šiol matėme tik butaforines versijas.

Teršėjas moka principo realizavimas kuria paskatą rinktis aplinkai draugiškesnę alternatyvą – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Todėl itin svarbu sutelkti politinę valią ir neleisti žlugti visoje Europoje pripažįstamai taršos apmokestinimo iniciatyvai, galinčiai padėti nutraukti pražūtingą mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Rezoliucija nr. 2: prisidėti siekiant tvaraus susitarimo dėl miškų ateities

Miškus įprasta vadinti didžiausiu Lietuvos turtu, tačiau  ne visada pakankamai aprėpiame šio žodžio reikšmę. Miškai – tai ne tik atsinaujinantys medienos ištekliai. Tai natūralus planetos įrankis kovoje su klimato kaita (kadangi absorbuoja ir kaupia anglį). Miškas taip pat yra bioįvairovės (žvėrių, vabzdžių, grybų ir kitos gyvybės, be kurios neišliktų ir žmogus) namai. Be to jis ir emocinį bei psichologinį pasitenkinimą kiekvienam mūsų teikiantis prieglobstis.

Šalies miškingumas kasmet po truputį auga. Deja, tik apie 13-kos proc. savo miškų netraktuojame kaip ūkinės paskirties. Tik dešimtadalį skiriame ekosistemų apsaugai. Dar daugiau: 75 proc. miškų kertame plynai – labiausiai bioįvairovei kenkiančiu ir ekosistemas ardančiu būdu. 

Labai svarbu, kad požiūris į miškus ir jų naudojimą taptų labiau subalansuotu. Būtent todėl šiais metais Aplinkos ministerija inicijavo istorinį įvykį – prie vieno stalo susodino visas miškų ateitimi susirūpinusias interesų grupes: gamtininkus, miškininkus, mokslininkus, biomasės energetikos vystytojus, medienos pramonės atstovus ir kt. Susodino tam, kad būtų pasiektas ilgalaikis, ambicingas ir tvirtas Nacionalinis susitarimas dėl miškų. 

Deja, susitarimo procesas nuolat stringa. Ekologines ir socialines naudas pabrėžiančios grupės jaučiasi menkinamos ir užgožiamos tų, kurie akcentuoja ekonomines miško naudas. Galios santykiai negali nulemti susitarimo baigties. Kitaip jis nebus pilnavertis ir tvarus. Būtent todėl politikams itin svarbu skirti daug daugiau dėmesio šiam procesui ir užtikrinti, kad mūsų visų turto ateitis nebūtų matoma vien per medienos kūbus bei už jų kyšančius eurus.

Rezoliucija nr. 3: nepa(r)siduoti taršaus žemės ūkio lobistams 

42 proc. Lietuvos paviršinių vandens telkinių – upių, upelių, ežerų – yra blogos ekologinės būklės, kadangi yra užteršti nitratais, azotu ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Apie 96 proc. Baltijos jūros paveikta gyvybę vandenyje žalojančios eutrofikacijos (maistinių medžiagų pertekliaus paskatinto intensyvaus dumblių žydėjimo). Mūsų dirvožemis degraduoja ir praranda derlingumą (augalams reikalingas minimalus humuso kiekis dirvožemyje turėtų siekti bent 2 proc., o didelėje dalyje Lietuvos dirvožemių humuso likę tik 1,5 proc.)  Pievos verčiamos dirbama žeme, taip kenkiant ne tik bioįvairovei, bet ir mažinant  natūralų planetos pajėgumą sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Visa tai susiję su pernelyg intensyviai vystoma žemės ūkio veikla. Metų metus užmerkiame akis į tai kiek ir kokių trąšų ūkiuose sunaudojama, kiek pesticidų (taikiai vadinamų augalų apsaugos produktais) purškiama. Skirstydami paramą nepakankamai atsižvelgiame, ką mainais aplinkai ūkis įsipareigoja padaryti. Netgi subsidijuojame žymėtą dyzeliną.

Kai tik imamasi šiuos klausimus kelti, Lietuvos laukus nusėja kryžiai, į gatves išrieda traktoriai, grasinama iš posto išversti ministrus ar ištraukiama istorinė žemės ūkio sakralumo korta. Bet ar išties sąžininga įsiklausyti tik į vieną interesų grupę? Ar toliaregiška neieškoti mums visiems kainuojančių pasekmių priežasties? 

Būtent todėl svarbu politikų susitelkimas, kompleksinio paveikslo matymas ir nepa(r)sidavimas vienai interesų grupei. 

Rezoliucija nr. 4: mažiau pūsti žaliosios miglos

Paklausos ir pasiūlos dėsnis natūralus ne tik ekonomikos, bet ir politikos rinkoje. Klimato krizei aštrėjant, auga ir rinkėjų susirūpinimas ekologija bei su ja susiję lūkesčiai politikams. Todėl daugelis jų jaučia pagundą pozicionuoti save žaliojoje pusėje. Ir tame nėra nieko blogo. Žinoma tol, kol pažadus lydi darbai.

Nepagrįsti teiginiai, neištesėti pažadai, smulkmenų reklamavimas ignoruojant dideles sistemines problemas ar bet kokia kita manipuliacija žinutėmis apie tvarumą yra ir bus pripažįstama kaip apgaulinga žaliosios miglos pūtimo (angl. greenwashing) strategija. O tolerancija jai kasmet mąžta. 

Pažadėti Vilniuje pasodinti tūkstančius medžių, krūmų ar vijoklių, bet tuo pačiu vengti prisiimti atsakomybę už pražudytas Lukiškių aikštės liepas ar šimtus nekilnojamo turto vystytojams paaukotų medžių, nėra žalia. Žadėti paramą automobilių taršos mokesčiui ir pabrukti uodegą iš keršto dėl nepriimto Partnerystės įstatymo, baimės prarasti reitingus, ar tiesiog pasikeitusio vėjo taip pat nėra žalia. Didinti baudas už sąvartynus miškuose – žalia, bet absoliučiai nieko nedaryti, kad stambiagabaričių atliekų aikštelės būtų prieinamesnės – ne. Pavadinime derinti valstiečių ir žaliųjų vardus, bet tuo pačiu didinti miškų kirtimo normas, skatinti medžioklę lankais ir naktiniais taikikliais – nėra žalia. Savo partijos komandoje turėti Aplinkos ministrą, bet nesusiprasti, kad partijos renginių erdves puošti balionais neadekvatu – irgi nėra žalia. 

Vietoje žaliosios miglos verčiau daryti tai, ką išties reikia. Atpažinti tikruosius teršėjus (ne vartotojas, o gamintojas atsako už tai, kokios sudėties produktą paleidžia į rinką), sudaryti sąlygas veikti aplinkai draugišku būdu, garantuoti klimato teisingumą. 

Nusivylimas žaliai spalvinamomis idėjomis nepadės niekam. Tik menkins bendrą pasitikėjimą taip reikiamu perėjimu į aplinkai draugiškesnį augimą. Todėl apibendrinant, Naujaisiais metais kviečiu kolegas politikus pasižadėti sau tai pripažinti ir išdrįsti prisiimti atsakomybę už toleriagiškus sprendimus.

 

Ieva Budraitė yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė

The post Ieva Budraitė. Keturi patarimai žalioms Naujųjų metų rezoliucijoms appeared first on Lietuvos žaliųjų partija | Lithuanian Greens Party.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

Savivaldybės: kitąmet šildymo išlaidų kompensacijoms gali trūkti apie 60 mln. eurų

Prezidentas pasirašė dekretą dėl Adomavičiaus atsistatydinimo

Premjerė: kultūros ministras turi priimti sprendimą palikti pareigas

Dėl asfaltavimo darbų trumpam uždaroma dalis Birželio 23-iosios ir Partizanų gatvių sankirtos

Teismas pradėjo nagrinėti Rupšio dantų implantų bylą: buvęs kariuomenės vadas kaltės nepripažįsta

Kuriasi disleksijos sutrikimą turinčiuosius atstovaujanti asociacija

Du neteisėtai disponavę kvaišalais kauniečiai siunčiami už grotų

Senamiestyje – darbymetis: Rotušės aikštėje iki lapkričio vidurio uždaromas eismas transportui

Dar vienas gaisras Laisvės alėjoje: degė šiukšlės

Kauno ligoninėje mirė susižalojęs vyras

„Žalgiris” įspūdingai pradėjo Eurolygos sezoną

IN MEMORIAM aktorei Milei Šablauskaitei

Nuteistas kelyje Kaunas-Vilnius policininką pražudęs vairuotojas

VSAT: dėl pažeidėją galimai nužudžiusio pareigūno pasisakys teismas

Kremliaus karo ekonomika skurdina Rusijos regionus

Ruginienė: derybinė grupė ieškos sprendimų dėl „aušriečiams“ atitekusios Kultūros ministerijos

Jonavos meras neatvyko į Lobovo bylos posėdį, politikui gresia atvesdinimas

Mokėsi užsieniečių integracijos ypatumų

Tyrimas: draudimas moksleiviams vakarais naudotis išmaniaisiais telefonais gerina miegą ir pasiekimus mokykloje

Siūloma sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą: pirmininką skirtų Vyriausybė

Kodėl dalis dešiniųjų pažiūrų visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų įsivaizduoja galintys valdyti visuomenės nuomonę?

Kaune neblaivus vyras pripurškė dujų apsaugos darbuotojui į veidą

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atsisako prezidento globos

Kodėl pastolių nuoma tampa išmintingu pasirinkimu?

Lietuvos muziejų asociacija jungiasi prie streikuojančios kultūros bendruomenės

Kaišiadorietiškos linksmybės – pinigingos?

Kauniečiams duris atverė naujas Šilainių baseinas

Spalio mėnesį Kauno senjorų lauks kava ir įdomūs pokalbiai

Pasieniečiai dėl suklastotų dokumentų į Lietuvą neįleido 7 Rusijos piliečių

Sulaikytas galimai prieš moterį smurtavęs Karo policijos pareigūnas

Laisvės alėjoje, kaip įtariama, padegta kavinė

„Ikea“ padegimu kaltinamam jaunuoliui siūloma skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis

Šakalienė tikisi, kad per artimiausias savaites Seimą pasieks projektai dėl naujo poligono

Trapecinė stogo skarda

Kokia sienų spalva 2025 metais dominuoja Lietuvos interjeruose?

Rūšinė arbata ir kombučia tiesiai iš ūkių

Kam reikalingas renginių organizavimas? Privalumai ir praktika

Odoo verslo valdymo sistema: įgyvendinimas ir pagrindiniai privalumai

Kaip kauniečiai gali pasiruošti artėjančiai žiemai: ekonomiški sprendimai ir dažniausios klaidos

Dažniausios klaidos po antakių permanento procedūros

Virtualių pergalių sezonas: kaip sekti svarbiausius e-sporto įvykius per metus

Kaip protingai išsikeisti valiutą prieš kelionę: Lenkijos zlotas ir Norvegijos krona praktiškai

Leiputė apie naująjį ministrą Adomavičių: tikimės, bent jau nesugadins kultūros sektoriaus

Šmeižtu kaltinti žurnalistai Janutienė, Pauliuvienė ir Jančys lieka išteisinti

Už nepilnamečių tvirkinimą nuteistas Jakštys nesutinka su kalėjime jam skirta skatinimo priemone

Spektaklis „Žemė” – dialogas tarp tautų kultūrų, suvienytas bendro laisvės troškimo

„Kovok šauniąją tikėjimo kovą” (1 Tim 6, 12) 26 eilinis sekmadienis

Kaune socialinės akcijos metu surinkta 30 tonų atliekų

STT: traktorių registro tvarkoje fiksuojamos kyšininkavimo bei papirkimo rizikos

Įstatymo pataisa leis sumažinti PSD įmokų skirtumą tarp dirbančiųjų ir valstybės lėšomis draudžiamų gyventojų

Valentinavičius: politikams žurnalistai objektyvūs tada, kai apie juos gražiai kalba

Tarptautinis paralimpinis komitetas panaikino Rusijos ir Baltarusijos suspendavimą

Antarktidos paslaptys: tirpstantis ledas ir netikėti prieaugiai

Prano Mažylio gimdymo namai Kaune užveria duris: nutrūkusi istorinė gija demografinės katastrofos akivaizdoje

Palangos meras: savaitgalį vyksiančiame Čiurlionio renginyje naujasis kultūros ministras nepageidaujamas

Prie URM – Palestinos rėmėjų piketas: reikalauja apsaugoti į Gazą plaukiančią flotilę

Vytauto parke atverta atnaujinta Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla

„Aušriečiai“ ištrynė „Facebook“ įrašą, kuriame kritikavo kultūrininkų protesto dalyvius

Kibernetinis saugumas šiandien: praktiška informacija įmonių vadovams

Adomavičiui tapus ministru, atsistatydina Literatūros taryba: jaučiamės apgauti ir pažeminti

Iniciatyvos Kaunui: bėgimo renginys išaugęs į sporto šventę

Menininkams atsiribojant nuo Prezidentūros, Nausėdos patarėjas sako – vykstantys procesai niekam nėra malonūs

Lietuvoje atvertas dar vienas dronų mokymų centras „Airtech“

Nuo kitų mokslo metų pirmąja užsienio kalba moksleiviai galės rinktis ispanų

Prie Prezidentūros kultūros bendruomenė protestuos dėl Adomavičiaus paskyrimo ministru

Stanislovas Buškevičius. Palestinos pripažinimas: iš idėjos ar iš baimės?

Vidmantas Janulevičius. Dronų siena: naujo karo ekonomika ir Lietuvos atsakomybė

Kaune ant tilto išsiliejus degalams, uždaroma viena eismo juosta

Ministro patarėja: statome tvoras, bet nesprendžiame problemų – kodėl kalėjimų sistema neveikia

Tarptautinis festivalis „Baltų raštai 2025“: ieškant savosios Laimės

Adomavičius ramina protestuoti pasirengusią kultūros bendruomenę: dėsiu visas pastangas atrasti konsensusą

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

2025-10-08

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

2025-10-08

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

2025-10-08

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

2025-10-08

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

2025-10-08

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

2025-10-08

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

2025-10-08

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

2025-10-08

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

2025-10-07

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

2025-10-07

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

2025-10-07

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

2025-10-07

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

2025-10-07

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

2025-10-07

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

2025-10-06

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

2025-10-06

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

2025-10-06

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

2025-10-06

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

2025-10-06

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

2025-10-06

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

2025-10-06

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

2025-10-06

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

2025-10-05

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

2025-10-05

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

2025-10-05

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

2025-10-05

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

2025-10-04

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

2025-10-04

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

2025-10-04

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

2025-10-04

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos