Spalio 7 d. palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas” netikėtų išpuolių iš Gazos ruožo prieš Izraelį atgarsiai nuskambėjo visoje Europoje. Išpuoliai ypač suaktyvino radikalias islamistų grupuotes ir radikalizavo asmenis, kurie po to įvykdė teroristinius išpuolius ir surengė antiizraelietiškas bei antisemitines demonstracijas. Konfliktui Gazos Ruože vis labiau įsiplieskiant, ten vykstantys įvykiai ir toliau gali įkvėpti Europoje naujų antisemitinių nuotaikų, gatvės demonstracijų ir išpuolių.
Vieši džiūgavimai
Oficialus „Samidoun” tikslas – užtikrinti palestiniečių kalinių Izraelyje ir kitur paleidimą (Samidoun, 2023 m. spalio 24 d.). Tačiau praktiškai organizacija yra Palestinos išlaisvinimo fronto (PFLP) priedanga užsienyje. Nors ideologiškai organizacija yra labiau socialistinė nei islamistinė, jos antisemitizmas ir neapykanta Izraeliui, atrodo, panaikino bet kokius ideologinius skirtumus su „Hamas”.
„Samidoun” įtaka pasireiškia tuo, kad ji stiprina PFLP antiizraelietišką propagandą; be to, grupė užsiima lėšų rinkimu ir verbavimu keliose Europos šalyse, įskaitant Švediją, Ispaniją, Graikiją, Prancūziją, Belgiją ir Nyderlandus.
Vokietijoje „Samidoun” stebėjo Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba (BfV). Pasak BfV Berlyno skyriaus direktoriaus Michaelio Fischerio, per pastaruosius dvejus metus „Samidoun” veikla Berlyne suaktyvėjo; manoma, kad jos narių skaičius yra „dviženklis” (Rbb24, spalio 10 d.). Balandžio mėn. „Samidoun” sulaukė plataus atgarsio Vokietijos žiniasklaidoje, nes Berlyne surengė antiizraelietišką mitingą, kuriame dalyvavo 500 žmonių, daugiausia Vokietijos musulmonų. Demonstracijos metu buvo skanduojama „Mirtis žydams” ir „Mirtis Izraeliui” (Times of Israel, balandžio 12 d.).
Susidūręs su nuotraukomis, kuriose žmonės švenčia izraeliečių žudymą, kancleris Olafas Šolcas spalio 12 d. paskelbė draudžiantis Samidoun veiklą (ZDF, spalio 12 d.). [1]
Po „Hamas” išpuolių prieš Izraelį Berlyne „Hamas” šalininkai išėjo į gatves švęsti išpuolių ir dalyti praeiviams saldainių (Tageszeitung, spalio 9 d.). Šventes organizavo „Samidoun”, kurią 2012 m. įkūrė PFLP nariai. Šią grupuotę 2022 m. ES įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą (Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 025, 2022 m. vasario 4 d.). Tai įvyko praėjus vieneriems metams po to, kai šią organizaciją į teroristinių grupuočių sąrašą įtraukė Izraelis (Izraelio nacionalinis terorizmo finansavimo biuras, 2021 m. balandžio 3 d.).
Teroristiniai išpuoliai
Be šių viešų simpatijų „Hamas” išraiškų ir demonstracijų, padidėjusi įtampa pakrypo dar blogesne linkme po to, kai spalio 12 d. buvęs „Hamas” lyderis Khaledas Mashalas paragino penktadienį, spalio 13 d., surengti „visuotinę pykčio dieną” („Jerusalem Post”, spalio 12 d.).
„Pasaulinę pykčio dieną” Prancūzijoje čečėnų kilmės Mohamedas Mogučkovas Arase peiliu subadė mokytoją Dominique’ą Bernard’ą ir sunkiai sužeidė dar du žmones. Nusikaltėlis, kuris jau buvo stebimas Prancūzijos saugumo tarnybų dėl įtariamo radikalizmo, išpuoliui pasirinko savo buvusią vidurinę mokyklą.
Prancūzijos žvalgybos tarnybos nurodė, kad Mogučkovas gimė 2003 m. ir buvo atidžiai stebimas (France24, spalio 13, 14 d.). Tikėtina, kad šiam išpuoliui įtakos turėjo „Pasaulinė įniršio diena”, tačiau pasirinkti taikinį paskatino labiau „vietinis” motyvas. Pavyzdžiui, jis įvykdytas praėjus beveik lygiai trejiems metams po to, kai 2020 m. spalio 16 d. kitas čečėnas Abdulahas Anzorovas nužudė kitą mokytoją Samuelį Paty.
Be šio atvejo Prancūzijoje, spalio 16 d. Briuselyje (Belgija) buvo nušauti du Švedijos piliečiai. Abu švedai buvo atvykę į miestą palaikyti savo futbolo komandos, kai juos nušovė 45 metų tunisietis, kuris buvo įvardytas kaip Abdesalemas Lassouedas. Šis išpuolis įvykdytas po to, kai „Al Qaeda” specialiai paragino surengti išpuolius prieš Švediją, kaip kerštą už Korano deginimą.
Tačiau prieš tai, kai jį užmušė Belgijos policija, banditas paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame nurodė remiąs „Al Qaeda” konkurentę – „Islamo valstybę” (Le Soir, spalio 17 d.). Nepaisant to, prieš išpuolį Lassouedas taip pat dalijosi keliomis Palestiną remiančiomis žinutėmis socialinės žiniasklaidos tinkluose (RTBF, spalio 17 d.). Tai dar kartą atkreipė dėmesį į mobilizuojantį Hamas ir Izraelio konflikto poveikį.
tikėtina, kad numatomas Izraelio kontrpuolimas prieš „Hamas” Gazos ruože išlaikys itin aršų konfliktą žiniasklaidos dėmesio centre.
Išvada
Al-Qaeda, turėdama savo padalinius Somalyje, Arabijos pusiasalyje, Indijos subkontinente ir Sirijoje, bando pasinaudoti Izraelio ir „Hamas” konfliktu [2] ir skelbia pareiškimus, remiančius Hamas išpuolį.[3]
Todėl tikėtina, kad numatomas Izraelio kontrpuolimas prieš „Hamas” Gazos ruože išlaikys itin aršų konfliktą žiniasklaidos dėmesio centre. Tai, savo ruožtu, gali dar labiau sutelkti Palestiną ir Hamas remiančius veikėjus, taip pat globaliau orientuotus radikalius islamistus, ir dėl to gali padidėti išpuolių grėsmė Europoje, o gal ir kitur pasaulyje.
Herbertas Maackas (Eurasia Daily Monitor)
Autorius yra analitikas, kuris specializuojasi terorizmo srityje.
Pastabos:
[1] Vokietija nebuvo vienintelė šalis, kurioje buvo viešai švenčiami „Hamas” išpuoliai Izraelyje. Islamistai taip pat šventė Londone. Be to, musulmonai migrantai iš Artimųjų Rytų šventė Samos saloje Graikijoje (Daily Mail, spalio 8 d.; Greek City Times, spalio 8 d.).
[2] Sirijos atšaka yra „Hurras al-Din”.
[3] Žr. straipsnį Caleb Weiss, „Shabaab celebrates Hamas-led invasion of Israel, calls people to jihad”, 2023 m. spalio 11 d., https://www.fdd.org/analysis/2023/10/11/shabaab-celebrates-hamas-led-invasion-of-israel-calls-people-to-jihad/, ir Lorena Atiuas-Lvovsky, Eitan Azani, Michael Barak bei Assaf Moghadam tekstą – „In Word and Deed?Global Jihad and the Threat to Israel and Jewish Community”, 2023 m. rugsėjis, https://ctc.westpoint.edu/ctc-ict-focus-on-israel-in-word-and-deed-global-jihad-and-the-threat-to-israel-and-the-jewish-community/.
Juose pažymima, kad „Islamo valstybė” išpuolius vykdo sėkmingiau nei „Al Qaeda”.
