Maskva siekia, kad BRICS (politinė ir ekonominė grupė, kurią iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika) aktyviau bendradarbiautų grūdų prekybos srityje, siekdama sumažinti Vakarų galimybes daryti įtaką svarbiems sprendimams, pavyzdžiui, dėl grūdų tiekėjų. Ši strategija ir toliau nukreipta prieš Ukrainą, vieną didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, ir siekia stiprinti Rusijos ir ne Vakarų šalių ekonominius ryšius.
Rusija orientuojasi į Kiniją ir pietų šalis, siekdama plėsti prekybą grūdais ir pasinaudoti problemomis, su kuriomis susiduria šios šalys, įskaitant badą Afrikoje.
Nuo 2022 m. vasario mėn. Rusijos grūdų pramonė sunkiai pasiekia investicijų grąžą ir susiduria su problemomis parduodant atsargas užsienyje. Tačiau BRICS vaidmens grūdų prekyboje didinimas galėtų padėti sumažinti Maskvos problemą.
Kovo pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas entuziastingai pritarė BRICS grūdų biržos sukūrimui. Tai buvo atsakas į oficialų Rusijos grūdų eksportuotojų sąjungos pirmininko Eduardo Zernino prašymą, išsakytą 2023 m. pabaigoje.
Šiai sąjungai tenka beveik 80 proc. rusiškų grūdų eksporto. Savo oficialiame laiške E. Zerninas skundėsi, kad BRICS šalys yra priverstos veikti pagal suformuotas kainas, o Vakarų bendrovės ir prekybos platformos priima visus svarbiausius sprendimus. Maskva bando naudoti grūdus kaip tylų ginklą, siekdama užimti dominuojančią padėtį pasaulinėje arenoje, idant būtų išvengta tolesnio savo ekonomikos degradavimo dėl karo Ukrainoje.
Rusijos ekspertai vis dažniau skundžiasi, kad po Antrojo pasaulinio karo, kai Jungtinės Amerikos Valstijos buvo žemės ūkio prekybos lyderės, pasaulinė grūdų prekyba buvo pradėta vykdyti Čikagos prekių biržoje (JAV). Šiandien jie teigia, kad šios realijos atrodo pasenusios ir reikalauja drastiškų pokyčių, nes BRICS šalys sudaro iki 40 proc. pasaulinės prekybos grūdais.
Siekdama padidinti geopolitinį spaudimą, Maskva taiko keletą taktinių metodų, susijusių su maisto produktais, ypač grūdais.
Kai kurie Rusijos analitikai atvirai teigia, kad JAV ir Vakarų tarptautinės prekybos grūdais taisyklės naudingos tik vadinamajam „auksiniam milijardui” – sąmokslo teorija, pagal kurią teigiama, kad milijardas pasaulio žmonių kaupia Žemės išteklius, o likusi pasaulio dalis paliekama kentėti. Šie komentatoriai pasakoja, kad dabartinė grūdų prekybos tvarka turėtų būti išardyta bendromis ne Vakarų šalių pastangomis.
Sankcijos ir apribojimai dėl Rusijos karo su Ukraina privertė Kremlių ieškoti būdų, kaip padengti karo išlaidas ir paremti vietos grūdų gamintojus.
Siekdama padidinti geopolitinį spaudimą, Maskva taiko keletą taktinių metodų, susijusių su maisto produktais, ypač grūdais. Pavyzdžiui, Rusija siekia pakenkti Ukrainos, kaip pagrindinės pasaulinės grūdų ir susijusių prekių tiekėjos, vaidmeniui. Kremlius taiko dvi pagrindines strategijas, siekdamas apriboti Kijevo eksportą: okupuoja Ukrainą ir skleidžia dezinformaciją.
Okupuoti Ukrainos regionai yra vieni derlingiausių šalies žemių. Rusijos pajėgos ir marionetiniai režimai terorizuoja vietos gyventojus ir trukdo jiems nuimti grūdų derlių.
Jei Rusijai pavyktų išlaikyti šias teritorijas, ji galėtų perimti iki 30 proc. pasaulio grūdų srauto kontrolę.
Tuo pat metu Rusija aktyviai naudoja dezinformaciją, kad pasinaudotų ES vidaus įtampa ir neleistų Ukrainos grūdams patekti į ES rinką. Rusijos propagandistai atvirai ragina gilinti nesutarimus tarp Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos žemės ūkio pramonės, iš vienos pusės, ir Ukrainos, iš kitos pusės.
Iš esmės, nepaisant įvairių sankcijų, apribojimų ir prekybos sutrikimų, 2023 m. Europos Sąjungai parduodamų rusiškų grūdų kiekis išaugo dešimt kartų ir pasiekė 180 000 tonų, o Rusija tapo ketvirta pagal dydį grūdų eksportuotoja į 27 narių bloką. Tačiau jos eksportas vis dar nepalyginamas su Ukrainos, kuri yra pagrindinė grūdų eksportuotoja į Europos Sąjungą – 1,2 mln. tonų.
Maskva mano, kad grūdai yra labai svarbus elementas stiprinant partnerystę su Pekinu. Pirmąjį 2024 m. ketvirtį Rusija tapo viena didžiausių grūdų tiekėjų Kinijai ir gavo rekordines 125 mln.
Kinijos maisto produktų importo paklausa yra didelė, todėl stabilus ir nenutrūkstamas Rusijos žemės ūkio produktų tiekimas išlieka itin svarbus. Prekyba grūdais pradeda formuoti pagrindinį Kinijos ir Rusijos partnerystės ramstį ir yra viena iš nedaugelio sferų, kurios Kinija neturi pranašumo prieš Rusiją.
Rusija taip pat daugiau savo grūdų pirmiausia nukreipia į pasaulio pietų šalis. Po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą ir po to paskelbtų sankcijų Rusijos grūdų eksportas į Alžyrą išaugo šešiagubai.
Eksportas į Saudo Arabiją išaugo 3,2 karto. Didelė grūdų eksporto dalis teko Egiptui (22,5 proc. visų pardavimų) ir Turkijai (19,3 proc.). Pažymėtina, kad nepalankios klimato sąlygos ir prastas derlius paskatino kai kurias šalis, įskaitant Braziliją ir Meksiką, padidinti rusiškų grūdų importą.
Maisto produktų (ir trąšų) eksportas yra vienas iš didžiausių Rusijos pranašumų santykiuose su ekonomiškai nestabiliomis pasaulio pietų šalimis, ypač su Afrikos šalimis į pietus nuo Sacharos.
Po 2022 m. vasario mėn. ir Afrikos ekspertai, ir tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos, išsigando, kad Rusijos ir Ukrainos maisto produktai bei trąšos laiku nepasieks Afrikos žemyno.
Rusija nuolat išnaudoja galimo bado Afrikoje klausimą kaip spaudimo Europos Sąjungai priemonę, užsimindama, kad galimas badas gali sukelti migracijos krizę ir visuotinę destabilizaciją Europoje.
Rusijos ketinimai didinti savo vaidmenį pasaulinėje grūdų prekyboje paskatino Maskvą paspartinti BRICS vaidmens didinimo pasaulinėje veikloje procesą. Šį požiūrį lemia du pagrindiniai veiksniai.
Pirma, nors pranešama, kad Rusijos grūdų eksportas didėja, neaišku, ar proporcingai didėja ir pajamos. Rusijos šaltiniai teigė, kad vidutinė grūdų gamybos nuosavo kapitalo grąža laikui bėgant palaipsniui mažėja.
Pavyzdžiui, 2021 m. grąža siekė 63,4 proc., o 2023 m. ji sumažėjo iki 28,1 proc. Šį nuosmukį lėmė įvairūs veiksniai, įskaitant sankcijas (dėl kurių padidėjo užsienyje gaminamos technikos ir atsarginių dalių sąnaudos) bei didėjantį darbo užmokestį Rusijos žemės ūkio pramonėje.
Antra, Rusija ir toliau susiduria su sunkumais parduodama ir gabendama savo grūdus į užsienį. Siekdama gauti kuo didesnį pelną, 2023 m. rugsėjo mėn. Rusijos žemės ūkio ministerija „rekomendavo” Rusijai neparduoti savo grūdų už mažesnę nei 270 USD už toną kainą (o rinkos kaina buvo 245 USD).
Pranešama, kad dėl to žlugo Egipto ir Rusijos sandoris dėl 480 000 tonų grūdų pardavimo, kai Kairas atsisakė pirkti per brangius rusiškus grūdus ir vietoj jų pasirinko prancūziškus. Iš esmės neigiami komentarai apie didėjančias Rusijos žemės ūkio pramonės problemas tapo įprastu reiškiniu.
Žemės ūkio holdingo „Ural-Don” vadovas Aleksandras Jarošenka, be kita ko, yra sakęs, kad jei tokia padėtis tęsis ateinančius ketverius metus, Rusija turėtų pamiršti apie tai, kad išliks viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.
Apskritai Maskva stengiasi paspartinti BRICS šalių bendradarbiavimą grūdų srityje, kad tik išlaikytų didėjančias karo išlaidas, paremtų vietos grūdų gamintojus bei išliktų dominuojančia žaidėja tarptautinėje rinkoje.
Kremliaus įkyrus noras pakeisti vadinamąją „taisyklėmis grindžiamą tvarką” įgavo naują dimensiją. Pasitelkdama grūdus ir trąšas, kurie atitinka Rusijos lyginamąjį pranašumą, Maskva siekia pertvarkyti pasaulinę finansų sistemą ir tarptautinę prekybą. Rusijos ekspertai teigia, kad pirmas žingsnis šia kryptimi bus įgalinti BRICS šalis ir pakenkti Vakarų gebėjimui priimti svarbius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl tiekėjų, pasaulinėje grūdų prekyboje.
Sergey Sukhankin, Eurasia Daily Monitor
Nuotr. asociatyvi.
