Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmenybę kitų metų biudžete teiktų elektros ir dujų kainų kompensavimui, jei to nepavyktų suderinti su gynybos biudžeto didinimu iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau kitąmet.
Vis dėlto jis žurnalistams trečiadienį teigė tikintis, kad ekonominė situacija leis pasiekti abiejų šių tikslų.
„Reikėtų labai aiškiai susidėlioti prioritetus: jei mūsų finansinės ir makroekonominės galimybės leidžia, sakyčiau, abu prioritetus reikėtų laikyti vienodai svarbiais. Jeigu finansinės galimybės mums to padaryti neleistų, aš vis dėlto pirmoje vietoje pastatyčiau mūsų žmonių finansinį stabilumą ir gebėjimą išgyventi tokį ganėtinai sudėtingą energetinį laikotarpį“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
Prezidentas tvirtino, kad kariuomenės modernizavimas ir gebėjimas priimti sąjungininkus taip pat yra „nepaprastai svarbus“, o atsižvelgiant į ekonominę situaciją, įmanoma suderinti abu prioritetus.
„Turime pakankamai neblogą ekonominę situaciją, višplanines pajamas. Dėl tos priežasties aš manau, kad galbūt mes būsime pajėgūs įgyvendinti abu prioritetus vienu metu“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda anksčiau tvirtino laukiantis iš premjerės Ingridos Šimonytės konkretesnio plano, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.
Premjerės teigimu, elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė ir tik jį parengusi ketina pristatyti prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimo opozicijai.
„Nevadinčiau to delsimu, tas planas yra rengiamas ir jis bus pateiktas man, turbūt, kitą savaitę. Mes tikrai turėsime galimybių diskutuoti, ar jis yra pakankamai reikšmingas norint apsaugoti žmones nuo tikrai sudėtingo artimiausio šaltojo sezono. Ir jau tada viskas persikels į diskusijas Seime, priimamus įstatymus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad dėl šio prioriteto parlamente svarstant biudžetą teks atsisakyti „kitų dalykų, kurie kiekvieną kartą kaip iš tamsaus debesies pasipila“.
„Matyt, reikės labai aiškiai pasakyti – braukiame brūkšnį po šituo, nes svarbiausias dalykas dabar yra finansiškai apsaugoti žmones nuo energetikos šoko“, – sakė šalies vadovas.
Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją būtų taikomos nuo 2023 metų, tam bus skirta nuo pusės iki milijardo eurų.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams.
Liepą parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą gynybai, prezidentas anksčiau ragino skirti 3 proc. krašto apsaugai 2023-iaisiais.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
