Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo.
Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai.
„Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą. Turime ir galime padaryti daugiau, remdami Ukrainą ginklais ir stiprindami sankcijas Rusijai, nevengiant sankcijų rusiškoms dujoms ir naftai“, – ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos pranešime teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tarp naujų ES svarstomų sankcijų – ir ribojimai rusiškoms anglims. Vis dėlto, dėl naftos ir dujų embargo susitarti nepavyksta, nes dalis Bendrijos narių yra stipriai priklausomos nuo šių išteklių.
NATO ministrų susitikime šalių diplomatijų vadovai aptarė paramą Ukrainai, atsaką į Rusijos agresiją ir vykdomus karo nusikaltimus, naujas Aljanso strateginės koncepcijos gaires ir koordinavimąsi su partneriais dėl Kinijos keliamų iššūkių.
Aljanso ministrai vieningai sutarė, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje turės būti deramai atspindėta iš esmės pasikeitusi saugumo aplinka, kad Rusija vienašališkai pažeidė NATO–Rusijos Pagrindų aktą ir yra atsakinga už visas su tuo susijusias pasekmes.
Taip pat konstatuota, kad Rusijos grėsmė Aljansui bus ilgalaikė, todėl reikia tam ruoštis jau dabar ir iš esmės sustiprinti NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumus.
„NATO turi investuoti į gynybą ir būti pasirengęs ginti sąjungininkes nuo pat pirmos konflikto minutės. Priešakinės gynybos strategija ir nuolatinių pajėgų dislokavimas turi tapti nauja norma Aljanso rytiniame flange. Sieksime atitinkamų sprendimų Madride“, – sakė G. Landsbergis.
Aljansui nerimaujant dėl dar didesnės eskalacijos Ukrainoje, ministrai sutarė tęsti ir didinti karinę, humanitarinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai, taip pat pritarta pasiūlymų paketui dėl papildomos paramos kitiems Rusijos spaudimą patiriantiems NATO partneriams: Bosnijai ir Hercogovinai, Moldovai ir Skartvelui.
Sesijoje su partneriais – Australija, Japonija, Naująja Zelandija, Pietų Korėja, Suomija, Sakartvelu, Švedija, Ukraina ir Europos Sąjunga – taip pat kalbėta apie Rusijos agresiją ir Kinijos keliamus iššūkius.
Susitikimo dalyviai įsipareigojo bendromis pastangomis kovoti prieš autoritarinių šalių pastangas griauti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Demokratinės šalys sieks pasiųsti aiškią žinią Kinijai, kad paramos Rusijai kaina bus didelė.
Susitikimo metu sutarta dėl bendradarbiavimo gairių su NATO Azijos–Ramiojo vandenyno šalimis partnerėmis.
redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius
