Politikoje dar naujoku laikomas Gintaras Černiauskas pasakoja, jog ne per vieną dieną nusprendė kandidatuoti į Kauno miesto merus. Konkretumas ir tiesos ieškojimas – teisininkui būdingos savybės, kurios atvedė ir iki politikos. Advokatas, palaikantis socialdemokratų idėjas, jau dabar konkrečiai žino, ką keistų ir kam skirtų didžiausią dėmesį, jeigu taptų Kauno miesto meru.
– Iš šalies atrodytų, jog Kaune įsivyravo teigiamos nuotaikos. Vis daugiau miestiečių didžiuojasi miestu ir pasitiki miesto valdžia. Kodėl nusprendėte kandidatuoti į miesto merus?
– Esu tvirtai įsitikinęs, kad gyvenimo kokybę Kauno mieste galima pakelti į dar aukštesnį lygį. Kauniečiai labai ilgai laukė miesto atsigavimo ir pokyčių, tad bet koks veiksmas mieste yra matomas ir sutinkamas labai palankiai. Tačiau artėja nauja, keturių metų kadencija, todėl mes turime kalbėti apie tai, ką dar daugiau per šiuos ateinančius metus turime padaryti, kad Kaunas realiai pasikeistų – taptų didesnis, gražesnis bei patogesnis gyvenimui miestas.
Turiu idėjų ir konkrečių planų, kurie gali padėti šį tikslą įgyvendinti. Kiekvienas žmogus turi pajusti, jog jis rūpi miesto valdžiai. Dabar reikalingas savivaldybės ir centrinės valdžios kompetencijų perskirstymas. Mes turime inicijuoti, kad Savivaldybė įgautų daugiau savarankiškumo ir prasidėtų decentralizacija. Miestiečiai turi tapti realiais savo miesto šeimininkais. Niekas mums neturi nurodinėti, kaip gyventi. Mes patys turime nuspręsti, kokio gyvenimo esame verti.
– Ką būtina keisti, jog paprastam gyventojui Kauno miestas taptų patraukliu?
– Jau dabar būtina parengti moksliškai pagrįstą miesto vystymosi planą, kuris apimtų senų gyvenamųjų rajonų sutvarkymą, kiemų pertvarkymą su žaliųjų zonų įrengimu, vaikų aikštelių sutvarkymu, automobilių parkavimo vietų įrengimu. Mes turime galvoti, kaip suaktyvinti senų daugiabučių namų renovacijos procesą ir tuo pat metu ieškoti būdų, kaip piginti šildymo kaštus ir kitus patarnavimus.
Taip pat, mano nuomone, labai svarbu atsigręžti į šeimas ir jų poreikius – užtikrinti visiems vaikams darželių prieinamumą, jų išdėstymą, atsižvelgiant į jaunų šeimų gyvenamosios vietos koncentraciją. Iš anksto būtina numatyti, jog naujuose gyvenamuosiuose rajonuose žmonės jaustųsi gerai. Gyvenamųjų rajonų plėtra turi vykti žemės sklypuose su komunikacijomis, keliais ir apšvietimu. Privalu iš karto numatyti, kad būtų statomi vaikų darželiai ir mokyklos, sveikatos centrai ir kitos, įvairias paslaugas teikiančios įstaigos. Šiuo atveju miestas infrastruktūros įrengimo kaštus turi dalintis su verslu. Tokiu būdu miesto augimo ir vystymosi procesas būtų ne tik skatinamas, bet ir spartesnis.
– Minėjote, kad šeima jums yra viena iš didžiausių vertybių. Kaip manote, kokioms šeimoms ar žmonių grupėms valdžios dėmesio reikia labiausiai?
– Miestas turi pasirūpinti visais savo gyventojais, tačiau ypatingas dėmesys turi būti skiriamas senjorams. Džiugu, kuomet senjorais rūpinasi artimieji, bet juk ne visi sulaukia jų pagalbos. Negalime nusigręžti nuo jų. Apskritai, mano nuomone, pagalbos reikia žmonėms, gyvenantiems žemiau ar arti skurdo ribos. Daugiavaikės bei jaunos šeimos ne visuomet sulaukia visuomenės ir valdžios atstovų dėmesio. Reikia sukurti specialią programą, kuri būtų veiksminga ir efektyvi. Mes neturime laukti dienų, kuomet kas nors mumis pasirūpins. Turime būti patys aktyvūs, turime veikti ir tik tuomet pajusime, kad gyvenimas Kaune gerėja.
– Ar atitinkamas dėmesys šeimoms gali užtikrinti ir jaunimo teigiamą požiūrį į Kauno miestą?
– Geros gyvenimo sąlygos turėtų motyvuoti pasilikti šiame mieste jaunuolius, kuriems Kaunas yra gimtieji namai. Kaunas yra universitetų miestas, tad kiekvienais metais čia atvyksta daugybė jaunų žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio. Turime išnaudoti jaunimo potencialą ir sudaryti jiems visas sąlygas, kad po studijų baigimo jie galėtų likti Kaune, kurtis, steigti savo verslus, kurti naujas darbo vietas, auginti vaikus ir aktyviai įsilieti į miesto gyvenimą. Jauni žmonės turi jausti, jog jie šiame mieste yra laukiami. Juk jaunas žmogus yra miesto ateitis. Tikrai apmaudu, kuomet jaunimas baigia mokslus Kaune, bet savo idėjas išsiveža svetur.
– Kokie argumentai jauną žmogų turėtų motyvuoti įgyvendinti savo idėjas ir kurti verslą būtent Kaune?
– Tai, kad Kaunas yra patrauklus verslui, liudija jo puiki strateginė bei geografinė padėtis. Ne naujiena ir tai, jog laisvoji ekonominė zona yra Kauno rajone, kurioje sėkmingai kuriasi ne tik vietinis verslas. Vis dažniau šią vietą pasirenka ir tarptautinės kompanijos. Manau, kad jaunimą tai turėtų motyvuoti.
Žinoma, reikia padirbėti, jog verslo sektorius Kaune taptų dar patrauklesniu – Kaunas turi labiau išnaudoti oro uostą, pasinaudoti europine geležinkelio vėže, „Via Baltica“ keliu bei kitais, gerai išvystytais, keliais. Reikia prisiminti, kad Kaunas turi dvi upes, kurios šiuo metu yra visiškai neišnaudojamos. Tam, kad išlaikytume verslą mieste ir skatintume jo atėjimą, turime galvoti apie naujo verslo rajono vietos atsiradimą. Ten turėtų koncentruotis ne tik verslo biurai, tačiau ir persikelti miesto savivaldybė su visomis jos įstaigomis. Naujo verslo rajono atsiradimas būtų signalas visam verslui, kad Kaunas ne tik jo laukia, bet ir yra pasiruošęs jį priimti. Taip pat yra labai daug spragų, kurios trukdo smulkiajam verslui.
– Įvardinkite konkrečiau, ką reikėtų keisti, kad smulkusis verslas Kaune klestėtų?
– Manau, kad pats laikas pradėti reguliuoti didelių prekybos centrų agresyvią plėtrą naujuosiuose gyvenamuosiuose rajonuose. Mes turime pasirūpinti, kad Kaunas taptų patrauklus smulkiajam verslui. Dabar smulkiojo verslo centrai yra turguose ir Kauno Urmo bazėje. Mano nuomone, didieji prekybos centrai yra įbauginę smulkųjį verslą, kuris nemato prasmės kurtis šalia gyventojų. Kiekviename mikrorajone yra gausybė didžiųjų prekybos centrų, o ar mažą parduotuvėlę dažnai pamatome? Juk kuo daugiau smulkaus verslo mieste, tuo daugiau pasiturinčių miestiečių. Apie smulkų verslą galima ir būtina kalbėti kuo daugiau, kadangi susikūrusios monopolijos skurdina visuomenę. Miestas šiuo klausimu turi būti aktyvus ir palaikyti bet kokią smulkaus verslo iniciatyvą.
– Anksčiau Kaunas turėjo „duobėto“ miesto etiketę. Atrodo, kad situacija pagerėjo. Ką jūs apie tai manote?
– Džiugu, kad Kaunas šios nemalonios etiketės atsikratė. Tačiau gyventojai kiekvieną rytą ir vakarą keliaudami į darbus ar mokslus susiduria neišvengia problemų. Kaunas yra didmiestis ir jis auga, todėl jau dabar reikia galvoti apie susidarančių transporto spūsčių sprendimą. Žinoma, kiekviename didmiestyje spūsčių yra, bet į tai nereikia numoti ranka. Jeigu ignoruosime šią problemą, vieną dieną situacija gali tapti nekontroliuojama.
Prioritetas turėtų būti Pietrytinio aplinkkelio sutvarkymas. Islandijos plento pertvarkymas su naujais tiltais per Nerį. Šiuo metu visiškai perkrautas Ateities plentas, kurio pravažumą būtina spręsti dabar. Taip pat reikia spręsti Senamiesčio Pilies žiedo, Savanorių prospekto galo transporto mazgų pertvarkymą. Manau, kad būtina spartinti naujo tilto per Nemuną statybą bei tvarkyti kitas miesto transporto arterijas.
Taip pat svarbu paminėti, jog Kaunas ir Kauno rajonas yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl ir bendradarbiauti privalu įvairiose srityse. Pirmiausia turi būti sukurta patraukli ir vieninga keleivių pervežimo sistema tarp savivaldybių. Viešasis transportas turi funkcionuoti taip, kad apjungtų abi savivaldybes. Viešasis transportas turi vežti žmones greitai, patogiai, saugiai ir už prieinamą kainą. Reikia išspręsti visų vaikų ir senjorų nemokamą pervežimą. Negalime savęs varžyti dėl kitų, žymiai efektyvesnių, susisiekimo rūšių įdiegimo į miesto infrastruktūrą. Tik tokiu būdu mes padarysime miesto viešąjį transportą patraukliu ir efektyviu.
– Jeigu taptumėte Kauno miesto meru, ar turizmui skirtumėte dėmesio?
– Be abejo, būtina didinti miesto žinomumą ir patrauklumą. Turime šiuolaikinių technologijų pagalba sukurti saugų miestą. Taip pat miesto valdžia turi būti aktyvi, atsikratant nusikalstamų gaujų miesto įvaizdžio. Juk tiek lietuvius, tiek užsieniečius šis įvaizdis baugina. Taip pat reikia siekti, kad turistai kuo ilgiau užsibūtų mieste. Dabar turistams stinga pramogų, turistinių maršrutų.
Užsieniečius būtina sudominti mūsų miesto istorija, kultūriniais ir istoriniais objektais. Visa tai mes turime, tačiau, mano manymu, per mažai išnaudojame. Jau šiandien būtina pradėti diskusiją dėl Santakos bei Kauno Pilies sutvarkymo. Šios Kauno vietos yra išskirtinės, galinčios reprezentuoti miestą. Taip pat Kaune yra puikus Ąžuolyno parkas, kuris yra pamirštas. Aš manau, kad jis turi tapti miesto vizitine kortele, o jo pasididžiavimu – naujam gyvenimui prikeltas Vaikų atrakcionų parkas. Šios vietos taptų įdomios ne tik turistams, bet ir miesto gyventojams, kuriuos turime skatinti kuo dažniau leisti laisvalaikį žaliosiose zonose, kuriomis ne kiekvienas miestas gali pasidžiaugti.
– Kaune išugdoma daug garsių sportininkų, kurie garsina tiek Lietuvos, tiek Kauno vardą visame pasaulyje. Ar sportininkų poreikiai nenublanksta kitų miesto reikalų kontekste?
– Manau, kad kartais sportininkams iš tiesų skiriama per mažai dėmesio. Ne tik profesionaliems, bet ir tiems, kurie dar tik pradeda eiti šiuo keliu. Kaunas neturi „Olimpinio sporto komplekso“, kuriame sportininkai (vaikai) galėtų sportuoti, o visos jiems reikalingos sąlygos būtų ranka pasiekiamos. Manau, kad mieste turėtų atsirasti toks kompleksas, kuriame galėtų sportuoti įvairių sporto šakų atstovai: bokso, dziudo, įvairių rūšių imtynių, stalo teniso ir kitų individualių sporto šakų atstovai. Miestas turi vykdyti masiško sporto programas. Mes turime tapti sportiškiausiu ir sveikiausiu miestu. Juk būtent sportas jau daugybę metų vienija Kauną.
kaunas.lsdp.lt inf.
