Lietuvoje ir visame pasaulyje populiarėjant nebankinėms atsiskaitymo ir investavimo platformoms (toliau Fintechai), aiškinamės kuo jos geriau ar blogiau už bankus. Į klausimus atsako Ecovis ProventusLaw advokatas Kęstutis Kvainauskas.
Inga Gaubaitė
– Traukiantis bankų gyvo ir net bankomatinio-terminalinio su klientais santykiams atsirado ir kitoks reiškinys – fintechai. Kuo jie geriau už bankus? Ar galiausiai nesuvienodės?
Apskritai daugelis finansinių paslaugų ir operacijų tikrai traukiasi į elektroninę erdvę, tačiau visiškas grynųjų atsiskaitymų atsisakymas yra nelabai greit tikėtinas, o ir net internete vykstantys procesai nėra vienodi. Internetinė bankininkystė, kurią prižiūri Lietuvos Bankas, leidžia prisijungti prie valdžios vartų, atitinkamų paslaugų. E-sveikatos, pajamų deklaravimo, mokyklos ar darželio parinkimo. Nelabai koks fintechas gali tai pasiūlyti. Tiesa, jau yra ir fintechinių bankomatų.
– Fintech platformų ir bankų reguliacijos yra skirtingos. Ne visi žmonės žino kaip tą saugumo lygį atpažinti?
– Su mokėjimais susiję Fintechai dažniausiai turi to paties Lietuvos banko išduotas mokėjimų arba elektroninių pinigų įstaigų licencijas. Juos galima vadinti „mokėjimų bankais“, kadangi jie gali teikti tik su mokėjimais susijusias paslaugas ir negali teikti kitų bankinių paslaugų. Revolut irgi kažkada pradėjo nuo elektroninių pinigų įstaigų licencijos, o dabar turi Lietuvos banko išduotą bankinę licenciją. Tiek bankams, tiek ir mokėjimų bei elektroninių pinigų įstaigoms taikomas panašus pinigų plovimo prevencijos ir kitas su mokėjimais susijęs reguliavimas. Juos prižiūri tas pats reguliatorius – Lietuvos bankas.
– „Ateik į fintechą ir gauk cashbacką” – tuo užtvindytas internetas Ir rišk į vieną krūvą kuo daugiau atsiskaitymo kortų. Kaip tai vertinti?
– Tokiais siūlymais finansų įstaigos siekia pritraukti mažmeninius klientus. Tai yra pasiteisinusi, nors ir nelabai sveikintina marketingo priemonė. Finansų reguliatoriai į tokius veiksmus nežiūri palankiai.
– Žiūri žmogus lietuvišką, rusišką, net vokišką, ar net ukrainietišką vaizdo socialinį tinklą – ir vėl reklama. Jos fabula – jungtis prie visokių ten investavimo platformų, o tada jau patys tūkstančiai byrės tau sąskaiton savaime.
– Šitos laidos ir įrašai rodomi elementariai sukčiaujant. Jie, antai, rodo, kad kalba Elonas Muskas, tačiau tekstas užkadrinis. Jie pasakoja apie TESLA arba SHELL sukurtas automatinio praturėjimo platformas, bet šios kompanijos tuo neužsiima. Pirma nauda – pažiūrėtas vaizdo įrašas Youtube platformoje – jau įmonetinimas. Paskui registracija, išvilioti asmens duomenys, paskui apsišaukėlių maklerių skambučiai ir pinigų praradimas. Tai tiesiog sukčiai ir nieko daugiau. Manau, Youtube to išvis neturėtų rodyti.
– Investuoti per fintechus įmanoma ir saugu?
Egzistuoja kaip finansų maklerio įmonės licencijuoti fintechai, kurie siūlo tarpininkauti įsigyjant kitų įmonių akcijas. Tiesa, šie fintechai paprastai nėra Lietuvoje licencijuti. Gali būti, kad jie visiškai teisėtai teikia paslaugas taip pat ir Lietuvoje, jeigu turi kitoje ES šalyje-narėje išduotą licenciją. Čia reikia atidžiai žiūrėti, kas ir kokiai veiklai yra išdavęs licenciją ir kokia egzistuoja investuotojų apsauga.
– Tai kuriam sluoksniui geriau turėt fintechas? Turgininkui, fermeriui, valdininkui ar laisvam visuomenininkui?
– Fintechai yra labai skirtingi ir jų teikiamos finansinės paslaugos labai skirtingos. Kai kuris fintechai orientuoti tik į įmonių atliekamus mokėjimus, kiti tik į fizinus asmenis, dar kiti į studentus arba į individualiai dirbančius frilancerius. Manau, kiekvienas gali sau rasti jo poreikius atitinkantį fintechą.
Kiek Rusija fintechų dėka apeiti gali sankcijas dėl karo?
Rusija sankcijas stengiasi apeiti visose srityse, kuriose jos įvestos. Mokėjimus atliekantys fintechai, kaip ir bankai gali būti tam naudojami. Ši rizika Lietuvoje minimizuota neleidžiant per Lietuvos banko CENTROlink sistemą, kuria naudojasi dauguma fintechų, atlikti EUR mokėjimus SEPA erdvėje Rusijos rezidentams ir su Rusijos Federacijos asmenimis susijusioms įmonėms.
