Vilnius, birželio 9 d. (ELTA). Europos sąjungos (ES) lustų akte numatomas tikslas kad iki 2030 metų bendrijoje pagaminti puslaidininkiai sudarytų 20 proc. pasaulinės rinkos. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) teigimu, puslaidininkių pramonė ir Lietuvoje yra laikoma strategine kryptimi ne tik dėl ekonominės svarbos, bet ir dėl nacionalinio bei Europos saugumo. Visgi, viešojoje erdvėje girdimi nugąstavimai, ar planai investuoti į puslaidininkių gamybą neliks vien pažadais.
Ministerijos atkreipia dėmesį, kad puslaidininkiai yra esminis komponentas įvairiose technologijose – nuo pažangių ryšių sistemų ir dirbtinio intelekto iki gynybos, kosmoso ir energetikos infrastruktūros.
„Atsižvelgdama į tai, Lietuva siekia tapti patikima ir strategiškai svarbia grandimi Europos puslaidininkių ekosistemoje, taip prisidėdama prie Europos Sąjungos tikslo iki 2030 m. padvigubinti puslaidininkių gamybos pajėgumus ir užtikrinti tiekimo grandinių atsparumą“, – teigia EIMIN.
EIMIN atkreipia dėmesį, jog Lietuvos puslaidininkių sektorius pasižymi stipriomis kompetencijomis ir nišine specializacija, ypač – plačiajuosčių puslaidininkių, galios elektronikos, THz technologijų ir fotoninių integrinių grandinių srityse, todėl ministerijos pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas stambių investicijų pritraukimui.
„Greta viso to, kuriame lazerines technologijas, kurios pritaikomos puslaidininkių ir elektronikos pramonėje visame pasaulyje. Lietuvoje šiais metais darbą pradeda Europos Lustų kompetencijos centras. Esminis prioritetas – sudaryti palankiausias sąlygas regione stambioms investicijoms įgyvendinti“, – sakoma ministerijos informacijoje.
Visgi, šalies institucijų pastangas kritiškai vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė. Pasak jos, iššūkių gali kelti aukštos investicijos, žmogiškųjų išteklių trūkumas ar net pertvarkoma mokestinė sistema.
„Proveržio nepavyks pasiekti vien žodžiais, juolab, kai neretai vėliau juos palydi dar ir priešingi veiksmai. Pavyzdžiui, tarsi pripažįstama, kad Lietuvoje trūksta didelę pridėtinę vertę kuriančių specialistų, tačiau tuo pat metu įgyvendinami biurokratiniai apribojimai imigracijai ir siekiama didinti mokesčius didelę pridėtinę vertę kuriantiems specialistams“, – teigė R. Radavičienė.
„Viena vertus, deklaruojamas investicijų į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius poreikis, tačiau reinvesticijos, infrastruktūra apmokestinama“, – pridūrė ji.
R. Radavičienės nuomone, pramonė turi būti matoma kaip strateginis valstybės interesas tiek dėl ekonominės, tiek dėl gynybinės reikšmės, nes lustai – kritinė infrastruktūra gynybos sektoriui. Pasak jos, atkreiptinas dėmesys ir į biurokratinę naštą.
„Kaip dar kartą visiems priminė rezonansinis atvejis pernai („Teltonika“ atvejis, ELTA pastaba), praktiniai iššūkiai slypi ir viešojo valdymo procesuose. Investuotojai susiduria su biurokratiniais trukdžiais, ilgais sprendimų priėmimo terminais, nenuoseklumu. Tokie veiksniai gali lemti, kad net ir realiai suplanuoti stambūs projektai sustoja ar neįvyksta“, – sakė konfederacijos prezidentė.
Eltai pateikus užklausą „Teltonika“ atstovams, Korporatyvinės rinkodaros vadovas Julius Švagždys patikino, kad šiuo metu atsakyti į klausimus apie planuojamas investicijas bei pristabdytą puslaidininkių gamyklos projektą neturi galimybės dėl esamų įsipareigojimų.
Prancūzijoje susipriešinimas, Italijoje – biurokratijos našta
Prancūzijos naujienų portalo „Voxeurop“ duomenimis, Krolese, netoli Grenoblio, Prancūzijos vyriausybė ketina skirti 2,9 mlrd. eurų iš Prancūzijos atkūrimo plano „France Relance“ gamyklos „STMicroelectronics“ pajėgumams didinti. Visgi portalo duomenimis, vyriausybės planai sulaukė vietos gyventojų pasipriešinimo kuomet organizacija „Stop Micro“ parengė ir išplatino dokumentą, kuriame išreiškiama kritika gamyklos veiklai.
„2022 m. įkurta organizacija „Stop Micro“ priešinasi dviejų lustų gamyklų plėtrai Isère regione. Vienas iš argumentų, kad gamyklos netrukus suvartos daugiau vandens ir elektros energijos nei 200 000 gyventojų turintis miestas. Tokie milžiniški poreikiai yra susiję su komponentų miniatiūrizacijos laipsniu“, – pastebėjo žurnalistė Francesca Barca.
Tuo metu Italijoje ta pati „STMicroelectronics“ kompanija vertinama kaip puikus sektoriaus“ sėkmės pavyzdys. Portalo „Il Sole 24 Ore” žurnalistė Silvia Martelli pateikė duomenis, kad 2023 m. STMicro paskelbė apie didelę plėtrą Katanijoje, Sicilijoje, investuodama 730 mln. eurų į naują silicio karbido plokščių gamyklą, iš dalies remiamą ES.
„Tai buvo retas atvejis, kai ES ir nacionaliniai fondai buvo panaudoti dideliam, pažangiam gamybos projektui Pietų Europoje. Tačiau gamykla vis dar atsilieka nuo Azijos ir JAV pagal mastą ir pažangias technologijas. Kritikai teigia, kad Italija rizikuoja tapti „antraeiliu lustų gamybos centru“, daugiausia orientuotu į senesnius modelius, o ne į pažangiausias inovacijas“, – sakė S. Martelli.
Be to, jos teigimu, Italijos vyriausybė pagal nacionalinį planą, suderintą su ES lustų aktu, skyrė daugiau nei 4 mlrd. eurų puslaidininkių gamybai, moksliniams tyrimams ir plėtrai bei įgūdžių ugdymui remti. Visgi, žurnalistė atkreipė dėmesį, kad šių lėšų panaudojimas vėluoja dėl biurokratinių kliūčių ir fragmentuoto nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų veiksmų.
Italija prieš Lenkiją
Konkurencinė kova dėl stambių investicijų Europoje aktyvi ir tai liudija Italijos atvejis. S. Martelli duomenimis, „Intel“ dar 2022 metais pranešė apie planuojamą 4,5 mlrd. eurų vertės investiciją į lustų pakavimo ir testavimo gamyklą. Tuo metu Italija buvo pasirinkta vietoje Lenkijos dėl palankių vyriausybės paskatų ir logistikos.
„Gamyklos statyba turėjo sukurti 1500 darbo vietų, tačiau 2025 m. viduryje projektas tebėra nežinioje. „Intel“ jo oficialiai nei patvirtino, nei atšaukė, bet Pjemonto ir Veneto regionų, kurie buvo nurodyti kaip galimos vietos, vietos valdžios institucijos išreiškė nusivylimą dėl informacijos trūkumo. Kai kurie vidaus šaltiniai kaip priežastis nurodo neaiškumą dėl ES lustų akto įgyvendinimo ir politinius pokyčius Italijoje“, – atskleidžiama „Il Sole 24 Ore“ informacijoje.
Panašiai šalies vidaus pokyčių rizikas vertino R. Radavičienė, pastebėdama, kad gali būti prarastas ir Lietuvos potencialas puslaidininkių bei lustų gamyboje.
„Nesustiprinę Lietuvos konkurencinio pranašumo talentų medžioklėje, nespręsdami apsunkintos prieigos prie kapitalo problemos, be strateginių partnerysčių, valstybės paramos bei aktyvaus dalyvavimo ES iniciatyvose, galime neišnaudoti potencialo. Būtina diegti aiškias paskatas investuotojams – ne tik deklaracijas, bet konkrečius mechanizmus, leidžiančius greitai, saugiai ir pelningai įgyvendinti aukštos pridėtinės vertės projektus Lietuvoje“, – įsitikinusi pašnekovė.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“ ir Prancūzijos naujienų portalas „Voxeurop” .
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
