Euro zonos infliacija vasario mėn. sumažėjo iki 2,3 %, o bazinė infliacija sudarė 2,6 % ir buvo mažiausia nuo 2022 m. sausio mėn. Mažiausias infliacijos lygis buvo Prancūzijoje (0,9 %), didžiausias – Vengrijoje (5,7 %).
Bazinė infliacija, į kurios vertinimus neįtraukiami energijos ir maisto produktai, sumažėjo iki 2,6 % (nuo 2,7 % sausio mėn.) ir buvo mažiausia nuo 2022 m. sausio mėn.
Tarp ES narių mažiausia metinė infliacija užfiksuota Prancūzijoje – 0,9 %, toliau rikiuojasi Airija (1,4 %) ir Suomija (1,5 %). Didžiausias rodiklis užfiksuotas Vengrijoje (5,7 %), Rumunijoje (5,2 %) ir Estijoje (5,1 %).
Per mėnesį labiausiai infliacija padidėjo Belgijoje – 2,4%, po jos sekė Nyderlandai (1,4%) ir Estija (1,3%). Portugalija buvo vienintelė šalis, kurioje kainos sumažėjo (-0,1 %), o Graikijoje ir Kroatijoje nesikeitė.
2025 m. vasario mėn. didžiausią įtaką euro zonos infliacijai turėjo paslaugos (+1,66 procentinio punkto), toliau – maistas, alkoholis ir tabakas (+0,52 p. p.), neenergetinės pramonės prekės (+0,14 p. p.) ir energija (+0,01 p. p.).
Nepaisant švelnesnių infliacijos duomenų, investuotojų lūkesčiai dėl būsimų kainų tendencijų tebėra santūrūs. Naujausia „Bank of America“ fondų valdytojų apklausa parodė, kad tik 7 % Europos investuotojų tikisi mažesnės infliacijos euro zonoje per ateinančius metus – tai silpniausios nuotaikos nuo 2022 m. balandžio mėn.
Tuo tarpu 53 % apklaustų Europos investuotojų mano, kad naujoji D. Trumpo administracija turės neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos augimui, bet teigiamą poveikį infliacijai.
Europos rinkos taip pat reaguoja į neseniai paskelbtą Vokietijos fiskalinį skatinimą ir padidintas Europos gynybos išlaidas, kurios abi laikomos potencialiais augimo katalizatoriais. Nemažai, t. y. net 70 % apklaustų investuotojų mano, kad Vokietijos fiskalinės paskatos yra labiausiai tikėtinas stipresnės Europos ekonomikos plėtros veiksnys.
Vakar euro kursas dolerio atžvilgiu nukrito 0,4 % ir nukrito žemiau 1,09 lygio prieš Federalinio atvirosios rinkos komiteto (FOMC) posėdį.
Tikimasi, kad JAV Federalinė rezervų sistema išlaikys bazinę palūkanų normą 4,25-4,5 % intervale, o jos pirmininkas Džeromas Pauelas (Jerome Powell) greičiausiai pakartos atsargų požiūrį į palūkanų normų mažinimą. Gruodį FED jau padidino savo infliacijos prognozes ir kartu sumažino numatomų 2025 m. palūkanų normų mažinimų skaičių nuo keturių iki dviejų. Plačiai spekuliuojama, kad politikos formuotojai gali dar labiau pakoreguoti infliacijos prognozes, atsižvelgdami į galimą su muitais susijusį spaudimą D. Trumpo administracijos laikais.
Europos valstybių obligacijų pajamingumas sumažėjo, tuo tarpu akcijų prekyba Europoje vyko aktyviau: Euro STOXX 50 pakilo 0,3 %, atspindėdamas Vokietijos DAX indekso augimą. Investuotojai teigiamai reagavo į pažangą dėl galimų paliaubų Ukrainoje.
Italijos FTSE Mib ir Prancūzijos CAC 40 indeksai pasiekė geresnių rezultatų – atitinkamai 0,9 % ir 0,6 %, daugiausia dėl bankų akcijų brangimo. Na o seniausio pasaulyje banko „Banca Monte dei Paschi di Siena“ akcijos pabrango daugiau kaip 3 % – iki 7,87 euro, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. po to, kai „Deutsche Bank“ padidino akcijų reitingą nuo „laikyti“ iki „pirkti“.