2021 08 01
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su Europos Komisjos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, kuri atvyko į Lietuvą, kad iš arti pamatytų situaciją susiklosčiusią dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje.
„Norėčiau jums padėkoti už bendradarbiavimą. Lietuva susiduria su hibridine agresija, ir ši agresija nukreipta ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visą Europos Sąjungą bei jos pamatines demokratines vertybes. Lietuva deda maksimalias pastangas siekdama suvaldyti situaciją, tačiau mums reikalinga ir kitų ES valstybių narių parama bei solidarumas, kad pasiektume apčiuopiamų rezultatų. Viena iš būtinų priemonių, kurių privalome imtis nedelsiant – tai fizinio barjero tarp Lietuvos ir Baltarusijos įrengimas. Esame įsitikinę, kad kompleksinis sprendimas, apimantis fizinės tvoros įrengimą, sienos stebėjimą išmaniosiomis technologijomis ir sustiprintą sienos kontrolę bendromis ES sąjungininkų pajėgomis, sustabdytų didžiąją dalį neteisėtų migrantų ir neleistų įsitvirtinti nelegaliam migracijos keliui per Lietuvą, tuo pačių užkirstų kelią migrantų vykimui į Vakarų šalis. Tam mums būtina finansinė parama. Preliminariais skaičiavimais, vien techninių priemonių įgyvendinimas gali atsieiti iki 500 mln. eurų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad Lietuvai reikia didesnės finansinės paramos iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Europos Komisijos pažadėta 10-12 mln. eurų parama Lietuvą turėtų pasiekti jau šį mėnesį. Tačiau, atsižvelgiant į patikslintas migracijos srautų prognozes, reikalinga paramos suma, kuri leistų užtikrinti būtinas migracijos krizės suvaldymo priemones, yra ženkliai didesnė – šiemet ji gali siekti 100 mln. eurų, o 2022 metais – 300 mln. eurų.
Susitikimo metu Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Y. Johansson, patikino puikiai suprantanti, kad Lietuva susidūrė su hibridinio karo veiksmais ir kad sprendimai, atsižvelgiant į tai, turi būti ryžtingi ir veiksmingi. Eurokomisarė pripažino, kad Lietuvos sprendimas įrengti fizinį barjerą tarp Lietuvos ir Baltarusijos apsaugant ES išorinę sieną, yra reikalingas. Ji pažadėjo ieškoti galimybių suteikti Lietuvai dar didesnės finansinės paramos sienos apsaugos priemonėms įgyvendinti bei migracijos krizei valdyti.
Y.Johansson, atkreipė dėmesį, kad ES šalys labai vertina Lietuvos pastangas neleisti įsitvirtinti naujam nelegalios migracijos keliui ir pagyrė Lietuvos Vyriausybę už ryžtingus ir savalaikius veiksmus sprendžiant nelegalios migracijos problemas.
„Suprantame, kad susidūrėte su visai naujų ir jums nepažįstamu reiškiniu, patiriate hibridinę agresiją, tačiau turiu pasakyti, kad Lietuvos Vidaus reikalų ministerija ir visa Vyriausybė ėmėsi veiksmingų, ryžtingų ir savalaikių veiksmų, tiek reaguojant į neteisėtų migrantų antplūdį, tiek telkiant užsienio partnerių paramą ir palaikymą. Esame vieningi ir solidarūs su jumis ir kartu įveiksime šį iššūkį“, – sako Y.Johansson.
Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė patikino, kas ES aktyviai bendradarbiauja ne tik siekdama padėti Lietuvai spręsti šią krizę, teikdama paramą ir palaikymą, bet ir nuolat ieškodama sprendimų derantis su migrantų kilmės šalimis, dėl kuo greitesnio jų grąžinimo.
Nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Taip pat pasieniečiams talkina pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti 100 pareigūnų, taip pat atvyko 30 automobilių bei sraigtasparniai, kurie nuolat stebi situaciją. Be to Lietuva taip pat pradėjo tiesti fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.
Eurokomisarė pirmadienį lankysis pasienyje, kur užkardose yra laikinai apgyvendinti neteisėtai Lietuvos sieną kirtę asmenys.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 3545 migrantai.
