Dirbtinio intelekto suklestėjimas, neatidėliotinas poreikis turėti daugiau duomenų centrų ir energetikos permainų istorija, ypač transporto sektoriuje, skatina elektros energijos paklausą, o esama elektros energijos infrastruktūra sunkiai su ja susidoroja.
Ekspertai teigė, kad įmonėms tenka laukti nuo penkerių iki aštuonerių metų, kol galės prisijungti prie senstančių ir įtemptų Europos elektros tinklų, nes dėl atsirandančių naujų paklausos sričių beprecedentiškai daugėja prašymų išduoti leidimus naudoti elektros energiją. TEA duomenimis, mažiausiai 1 500 gigavatų pasaulinių švarios energijos projektų buvo sustabdyti arba atidėti dėl to, kad trūko prisijungimo prie tinklų, o kad šalys galėtų pasiekti savo žaliuosius tikslus, reikia apie 700 mlrd. dolerių investicijų į tinklus.
Duomenų centrai, dideli įrenginiai, kuriuose laikomi serveriai, skirti skaičiavimo procesams, ir kuriems dažnai reikia didžiulių energijos kiekių, yra „pagrindinis šios didėjančios konkurencijos dėl prisijungimo prie elektros tinklų režisierius“, sakė „McKinsey“ partneris Diego Hernandezas Diazas.
JAV spaudai jis sakė, kad klientai nurodė iki aštuonerių metų laukimo laiką, kad galėtų prisijungti prie tinklo.
„Europoje yra tam tikrų perdavimo sistemos operatorių, kurie jau dabar susiduria su dviem, trimis ar daugiau žmonių, kurie visi vienu metu bando prisijungti prie to paties mazgo. … Atskiruose prijungimo taškuose yra tiesioginė eilė, kurioje sprendžiama, kas pirmas galės prisijungti“, – aiškino jis.
Hernandezas, kuris daugiausia dėmesio skiria elektrotechnikos pramonei, sakė, kad per pastaruosius 18 mėnesių beveik visas jo darbas buvo susijęs su duomenų centrais – sektoriumi, kuris, jo nuomone, per ateinančius šešerius metus augs 20 % per metus. Tikimasi, kad įrengimų, reikalingų dideliems kalbos modeliams (LLM) mokyti, paklausa ir toliau eksponentiškai didės, nes technologijų milžinės lenktyniauja dėl dominavimo dirbtinio intelekto srityje.
Energijos valdymo įmonė „Schneider Electric” sausio mėn. ataskaitoje įspėjo, kad Europai gresia elektros energijos krizė, o regionuose, kuriuose energijos išteklių trūksta, laukiama nuo trejų iki penkerių metų, kad būtų galima prisijungti prie tinklo.
„Tai savotiškos lenktynės, – sakė „Schneider Electric“ vyriausiasis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų propaguotojas Stevenas Carlini. „Jūs turite visas šias bendroves, kurios stengiasi įdiegti kuo daugiau pajėgumų. Tačiau tai riboja GPU [grafikos procesorių] skaičius, turima galia ir leidimai.“
„Nuo situacijos, kai kai kuriose šalyse per metus buvo pateikiama viena ar dvi paraiškos [prijungti prie tinklo], pereiname prie 1000 paraiškų“, – sakė Carlini.
McKinsey’s Diaz teigė, kad sprendžiant šią problemą svarbiausia bus ne tik reikalingų investicijų dydis, bet ir jų diegimo greitis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį aukštos įtampos tinklų operatorių darbo sudėtingumą ir į Vokietijos pavyzdį, kuriai nuo 400 kilometrų elektros linijų per metus reikia pereiti prie 2 000 kilometrų.
Diazas mano, kad 2025 m. konkurencija dėl prisijungimo prie tinklo „išliks arba sustiprės“.
Povandeninių kabelių gamintojos „Nexans“ inovacijų direktorius Žeromas Furnjė (Jerome Fournier) sakė, kad jo įmonė turi „milžinišką“ užsakymų bagažą – nuo 7 iki 10 mlrd. eurų (7,28-10,40 mlrd. JAV dolerių). „Nexans“ kabeliai naudojami vėjo ir saulės jėgainių pagamintai elektros energijai perduoti, taip pat elektros energijai tiekti į namus ir įmones.
„Visi svarsto: ar savo planuose dar turime vietos kitų projektų gamybai?“ – sakė jis.
Fournier spaudai minėjo, kad tokios įmonės kaip „Nexans“ taip pat turėtų pasilikti laisvų vietų mažesniems projektams, pavyzdžiui, jungtims, skirtoms jūros vėjo turbinoms. „Reikia tinkamai subalansuoti planų apkrovą, pelningumą ir tokio tipo elektrifikavimą“, – sakė jis.
Pasak „Schneider Electric“ atstovo Carlini, dėl elektros energijos suvaržymų duomenų centrų operatoriai kuria savo „atsarginės elektros energijos ekosistemą“.
Tikimasi, kad ateityje duomenų centrai taps šios tinklo ekosistemos centru, ypač jei jie galės patys pasigaminti elektros energiją, naudodami mažus modulinius reaktorius – mini branduolinius reaktorius, gaminančius elektros energiją.
Pasak Carlini, vis didesnę reikšmę įgauna ir baterijų saugojimas bei strateginis įkrovimas. Šios sistemos leidžia laikinai saugoti energiją iš elektros tinklo, kad būtų galima sukurti papildomą atsarginį variantą.
Elektros energijos sprendimų tiekėjo AVK generalinis direktorius Benas Pritchardas teigė, kad kai kurios Europos šalys susiduria su dideliais, 100 megavatų galios prašymais prijungti prie tinklo, kokių dar niekada nėra mačiusios.
Jis pasisako už su pereinamuoju laikotarpiu susietus energetikos sprendimus, pavyzdžiui, mikrotinklų, kurie yra atskira salų principu veikianti elektros energijos sistema, naudojimą.
