2021 06 14
Ministrės vizitas
Minimalus darbo užmokestis ir skaidrumo priemonės, taikant jas visoje Europos Sąjungoje, nauji socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms kylantys iššūkiai, Europos vaiko garantijų sistema – šie klausimai aptariami Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje Liuksemburge, kur dalyvauja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrai pritarė Pažangos ataskaitoms dėl minimalių atlyginimų Europos Sąjungoje direktyvos, dėl Privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių direktyvos ir dėl Vienodo požiūrio direktyvos. Taryba priėmė Tarybos rekomendaciją dėl Europos vaiko garantijos sistemos. Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl COVID-19 poveikio lyčių lygybei, dėl nuotolinio darbo ir dėl ES Neįgaliųjų asmenų teisių strategijos (2021–2030). Taip pat pritarta Komitetų išvadoms dėl ilgalaikės priežiūros ataskaitos, dėl pensijų adekvatumo ataskaitos.
 |
 |
Deramas minimalusis darbo užmokestis ES
Europos Sąjungos tarybos posėdžių dalyviai tariasi dėl galimos ES MMA struktūros, kuria darbuotojai būtų apsaugoti deramu minimaliuoju darbo užmokesčiu. Tai galima būtų pasiekti užtikrinant aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą priimant sprendimus, skatinant kolektyvinės derybas, bei nustatant pagrindinius kriterijus, kuriais būtų vertinama koks MMA turėtų būti.
„Lietuva pritaria, kad ES lygiu atsirastų bendra struktūra, pagal kurią būtų nustatomas minimalus darbo užmokestis. Tokiu būdu darbuotojai bus labiau apsaugoti ir turės galimybes oriai gyventi šalyje, kurioje jie dirba. Tačiau reikia išsamesnių diskusijų, kaip direktyva bus taikoma praktikoje“, – sako ministrė M. Navickienė.
Pasak ministrės, siekiant užtikrinti minimalaus darbo užmokesčio pakankamumą, diskusijose visuomet turi dalyvauti socialiniai partneriai.
Darbo užmokesčio skaidrumas
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES tebėra apie 14 proc. Darbo užmokesčio skirtumas daro ilgalaikį poveikį moterų gyvenimo kokybei, didina jų skurdo riziką ir pavojų gauti mažesnę pensiją. Šiuo metu vyrų ir moterų pensijų skirtumas ES yra net 33 proc.
ES Taryba siekia nustatyti minimalius reikalavimus darbo užmokesčio skaidrumo standartams ir taip suteikti darbuotojams daugiau galimybių naudotis savo teise į vienodą darbo užmokestį.
Anot ministrės M. Navickienės: „Skaidrumas yra viena iš priemonių, kuri užtikrina vienodo darbo užmokesčio principą. Ji pabrėžia, kad esminių nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisę nesukels papildomų keblumų.“
Lietuvoje jau yra įgyvendinamos kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį, privaloma darbuotojų atstovams teikti informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybes ir lytį, privaloma turėti darbo užmokesčio sistemas, numatytas įpareigojimas darbdaviams vyrų ir moterų atžvilgiu taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.
Socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms kylantys iššūkiai
Darbuotojų, dirbančių pagal netipines darbo organizavimo formas, socialinio dialogo ir jų kolektyvinių darbo teisių užtikrinimas vis dar turi probleminių aspektų. Pavyzdžiui, iššūkių kelia šių teisių užtikrinimas platforminiams darbuotojams.
„Socialinis dialogas, jo plėtra ir įgalinimas yra svarbūs mūsų šalies Vyriausybei. Tai turėtų būti daroma ir dėl naujo tipo darbų, todėl reiktų skatinti platformų valdytojų ir darbuotojų susitarimus. Prie to prisidėti gali ir Lietuvos trišalė taryba“, – sako ministrė M. Navickienė.
Europos vaiko garantijų sistema
„Kova su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi mums yra prioritetas. Daugiau nei penktadaliui Europos Sąjungoje gyvenančių vaikų gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tai tęsiasi iš kartos į kartą ir daro ilgalaikį poveikį vaikams. Svarbu užtikrinti, kad vaikai, kuriems reikia pagalbos, galėtų gauti sveiką maistą, išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir tinkamą būstą, kad ir kokia jų kilmė ar socialinė padėtis“, – sako ministrė M. Navickienė.
Vaiko garantijų sistema siekiama užkirsti kelią socialinei atskirčiai, remiamos valstybių narių pastangos užtikrinti veiksmingą ir nemokamą galimybę pažeidžiamiems vaikams naudotis paslaugomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo, sveikatos priežiūros, sveikos mitybos, būsto srityse.
Neįgaliųjų teisių strategija
Ministrai pritarė išvadoms dėl ES neįgaliųjų asmenų teisių 2021-2030 m. M. Navickienės teigimu, Lietuva numato prisidėti prie ES Neįgaliųjų teisių strategijos įgyvendinimo ir sieks užtikrinti sistemingą negalios aspekto integravimą. Svarbu kovoti su stigmatizacija, diskriminacija, smurtu ir kitomis kliūtimis, su kuriomis susiduria neįgalieji.
