Energetikos komisijos nariai konstatavo, kad pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. Todėl komisija siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę statyti vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, pasirenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.
Ūkio ministerijai, kuri ir yra atsakinga už gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių atliekų tvarkymo reglamentavimą, vis dar nežino gamybos ir ūkinės veiklos atliekų prognozinių skaičiavimų iki 2030 m.
Komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei atlikti papildomus degintinų atliekų kiekių skaičiavimus ir prognozes iki 2030 m., išanalizuojant pramonės šakas ir jose susidarančių atliekų tvarkymo naujausią situaciją, įvertinant, kokios gamybos ir ūkinės veiklos atliekos pašalintos nepavojingų atliekų sąvartynuose 2016 m.
Šį sprendimą komisija priėmė atsižvelgusi į numatomą priimti Europos Sąjungos Žiedinės ekonomikos paketą ir pirminio atliekų rūšiavimą ir gautą prieštaringą informaciją apie Lietuvoje susidarančius degintinų atliekų kiekius. Energetikos komisijos nuomone, būtina tiksliau įvertinti tinkamų deginti gamybos ir ūkinės veiklos atliekų, kurios formuotų žymų degių atliekų potencialą, kiekius.
Tačiau ir Viniuje neapseita be trikdžių. Įžvelgdama Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto įgyvendinimo trikdžius, komisija paragino Vilniaus miesto savivaldybę ir projekto vykdytojus bendradarbiauti, sprendžiant Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės tolesnės veiklos klausimą, ir esant galimybei surasti sprendimą projekte dalyvauti ir savivaldybei.
