2021 07 09
Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių institucijų ekspertų darbo grupė ūkininkus vienijančioms organizacijoms ir aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms pristatė viziją, kaip naujoji Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „žalioji architektūra“ turėtų pakeisti žemės ūkį Lietuvoje. Su socialiniais partneriais aptartos 2023–2027 m. agrarinės aplinkosaugos naujovės.
Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, Europos Sąjunga aplinkosaugai ir klimato kaitos švelninimui skirs dar didesnį dėmesį nei iki šiol – ketvirtadalis visos paramos žemės ūkiui teks su tuo susijusioms priemonėms.
Būtent dėl to Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos sudarė bendrą darbo grupę, kuri pasiūlytų ūkininkams patrauklių ir kartu veiksmingų priemonių, padėsiančių išsaugoti biologinę įvairovę, natūralias buveines ir mums įprastą kaimo kraštovaizdį.
„Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą turi būti įtrauktos pačios efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Priimdami galutinius sprendimus, mes atsižvelgsime ir į darbo grupės įžvalgas, ir į argumentuotus socialinių partnerių pasiūlymus“, – pabrėžia viceministras D. Dudutis.
Iki šiol ūkininkai galėjo savo noru pasirinkti kaimo plėtros (BŽŪP II ramstis) priemones, kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo tikslų, ir gauti už jas kompensacines išmokas. Norintieji gauti tiesiogines išmokas (BŽŪP I ramstis), turėjo privalomai laikytis žalinimo ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų.
Nuo 2023 metų ūkininkai savo noru galės pasirinkti ne tik II-ojo ramsčio aplinkosaugos priemones, kurioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 342 mln. Eur ES lėšų, bet ir I-ojo ramsčio naujovę – ekologines schemas. Pastarosioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai numatyto tiesioginių išmokų voko – Lietuvos atveju tai yra 753 mln. Eur. Iš jų 327 mln. Eur yra numatyti ekologiniams ūkiams, o kitoms pagal ūkio specifiką pasirenkamoms aplinkosaugos veikloms – 426 mln. Eur.
Planuojama, jog kiekvienas Lietuvos ūkis, dalyvaujantis ekologinėje schemoje, turėtų įnešti bent minimalų indėlį įgyvendindamas visus aplinkosauginius BŽŪP tikslus.
2023-2027 m. laikotarpiu ūkininkų laukia ir patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių BŽŪP „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus. Visi jie nustato sąlygas, kurias privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal ūkio specifiką. Naujoji paramos sąlygų sistema yra nukreipta į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos ir gerovės bei tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo tikslus.
Socialiniai partneriai kviečiami iki liepos 23 d. (imtinai) pateikti savo pastabas ir komentarus darbo grupės pasiūlymams. Pristatymą ir kitą informaciją galima rasti čia.
