Plaukiojančiam Rusijos koncerno „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivui-saugyklai „Maršal Vasilevskij“ po dvejų metų pertraukos grįžus į Karaliaučių, energetikos ekspertai svarsto, jog tai gali reikšti ne tik Rusijos siekį užtikrinti jos anklavo aprūpinimą dujomis, bet galbūt ir paskleisti propagandą apie jos atžvilgiu neva galimas NATO aljanso ar Lietuvos sankcijas.
Energetikos ministerija ir Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ teigia, jog Lietuva turi pakankamus pajėgumus apsirūpinti gamtinėmis dujomis, nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų.
Laivų stebėjimo portalų myshiptracking.com, marinetraffic.com ir vesselfinder.com duomenimis, pastarąjį pusmetį Egipto, Belgijos, Nyderlandų, Taivano ir Singapūro uostuose švartavęsis ir kaip dujovežis veikęs „Maršal Vasilevskij“ antradienį įplaukė į Gdansko įlanką netoli Karaliaučiaus. Portaluose nurodomas laivo tikslas – „užsakymams Baltijos jūroje“.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad „Maršal Vasilevskij“ – vienintelis SGD išdujinimo laivas Rusijoje –antradienį įplaukė į Karaliaučiaus uostą, sausio 20-ąją pasikrovęs Belgijos Zebriugės uoste. Pasak „Interfax“, tiek laivas, tiek visas SGD terminalas yra srities aprūpinimo dujomis alternatyva, jei sutriktų dujų tranzitas per Lietuvą.
Laivo atvykimas – noras skleisti žinią apie neva galimas NATO ar Lietuvos sankcijas
Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas mano, kad „Maršal Vasilevskij“ atvykimas į Karaliaučių gali būti planuotas, tačiau, pasak jo, neatmestina ir tai, jog karą Ukrainoje galbūt planuojanti Rusija ruošiasi anklavui užtikrinti saugų dujų tiekimą.
„Galimi du variantai. Pirmas variantas – tai yra tiesiog planuotas reisas. Tačiau dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis gali būti, kad (siekiama – BNS) užtikrinti dujų tiekimą Karaliaučiui“, – BNS kalbėjo ekspertas.
Anot A. Sekmoko, toks žingsnis reikštų veikiau ne dujų tranzito per Lietuvą sustabdymo grėsmę, bet Rusijos norą ištransliuoti propagandinę žinią apie jos atžvilgiu neva galimas NATO ar Lietuvos sankcijas.
„Rusija gali vertinti, kad NATO šalys gali imtis sankcijų, tarp kurių gali būti ir Lietuvos veiksmai stabdant dujų tiekimą Karaliaučiui, ar kažkokie kiti veiksmai iš NATO pusės. (…) Tai būtų jų galimas paaiškinimas, kad štai išdujinimo laivas grįžta tam, kad būtų apsisaugota nuo galimų veiksmų iš Lietuvos ar NATO pusės“, – svarstė A.Sekmokas.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis taip pat mano, kad grįžtančiu SGD laivu Rusija galbūt nori apsidrausti nuo galimų NATO šalių atsakomųjų veiksmų ir taip pagrįsti savo retoriką.
„Turint galvoje, jų (Rusijos – BNS) retoriką, ir ką jie galvoja apie NATO ir savo kaimynes, galime įsivaizduoti, koks yra jų požiūris į Lietuvos kaip tranzito į Kaliningradą valstybės patikimumą. Galvoju, kad jie gali taip projektuoti arba dar sykį de facto išbandyti visą infrastruktūrą nuo „Maršal Vasilevskij“ iki naujos savo SGD gamyklos prie sienos su Suomija paleidimo“, – kalbėjo ekspertas.
„Teoriškai iš Maskvos tikėtina bet kas“, – pridūrė R. Staselis.
Lietuva galėtų apsirūpinti dujomis tik per Klaipėdos terminalą bei saugyklą Inčukalnyje
„Amber Grid“ teigia atidžiai stebinti „Maršal Vasilevskij“ judėjimą, o Lietuva dujomis šiuo metu daugiausia aprūpinama iš Klaipėdos SGD terminalo bei požeminės dujų saugyklos Inčukalnyje, Latvijoje.
„Tiekimo pajėgumai iš minėtų alternatyvių šaltinių yra pakankami, jei dujos nebūtų tiekiamos ne tik tranzitu į Kaliningradą, bet ir Lietuvai iš Rytų“, – BNS teigia „Amber Grid“.
Energetikos ministerijos teigimu, „Gazprom“ SGD laivo plaukimas Karaliaučiaus link gali reikšti galimybę pasinaudoti anklave jau sukurta infrastruktūra, galinčia patenkinti srities dujų poreikį.
Pasak jos, Lietuva kol kas nėra informuota apie galimus Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų tranzito ar eksporto į Lietuvą vamzdynu pasikeitimus, o turimi pajėgumai leidžia apsirūpinti dujomis nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų.
„Lietuvos priimti strateginiai sprendimai dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir dujų sistemų integracijos – SGD terminalas Klaipėdoje ir greitai pradėsianti veikti Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis (GIPL – BNS) – leidžia mums užsitikrinti dujų tiekimą nepriklausimai nuo Rusijos pusės veiksmų“, – komentare BNS teigia ministerija.
SGD terminalas Karaliaučiuje atidarytas 2019 metų sausį ir pusmetį stovėjo be darbo. Po to jis pradėjo vežioti SGD krovinius po visą pasaulį.
Terminalą valdantis „Gazprom“ tuomet tvirtino, kad šis laivas, per metus galintis priimti iki 2,7 mln. tonų (arba 3,7 mlrd. kubinių metrų) SGD, po 2025 metų visiškai patenkins srities dujų poreikį.
Pernai vasarį Rusija buvo laikinai sustabdžiusi dujų tranzitą į Karaliaučių. „Gazprom“ tuomet skelbė, kad srities poreikis yra visiškai patenkinamas iš vietos požeminės saugyklos, veikiančios nuo 2013 metų. Kai kurie Lietuvos ekspertai ir politikai tuomet svarstė, kad tokiu būdu Rusija bando patikrinti anklavo galimybę savarankiškai apsirūpinti dujomis.
„Amber Grid“ sutartis su „Gazprom“ dėl dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį galioja iki 2025 metų pabaigos.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė
Verslo naujienų skyrius
