Su Laisvės partija, politiškai daiktus sumetęs (čia panašiai kaip kelių ar vienos lyties partnerystė, nes nesituokiama, atveju) buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, dabar oficialiai panoręs būti prezidentu, kerta iš peties. Dabartinis prezidentas švilpauja. O tema – kariuomenės vadas. Premjerė kartoti labirinto vingio neskuba – žino, kad ir bankininko, ir populiaraus advokato šalininkai prieš ją susivienys.
Kritinė dalis
Pareigas einantį prezidentą Gitaną Nausėdą jis (D.Ž) jau kurį laiką aktyviai atakuoja savo politinių-partinių partnerių darbotvarkės temomis. Nepamiršdamas vėl ir vėl pasakyti, kad partnerystės ir Stambulo konvencijos postulatų nedeklamuodamas prezidentas yra neva panašus į Vladimirą Putiną. Tokia temų ir vektorių kergliava yra, iš pirmo žvilgsnio, gan eklektiška, nes tai niekaip nesusiję dalykai, kaip ir žalmargių karvių populiacijos gausa Šiaurės Korėjoje nesusijusi su Aparteido nostalgija sergančių Pietų Afrikos būrų piknikų interesais.
Igną Vėgėlę ponas Dainius politiškai kapoja pagal logišką, bet labai nuspėjamą lekalą. Kitados Rolando Pakso rinkėjui sakydavo – nori lakūno – rink Joną Kairį, o jei prezidento – Vadą Adamkų. Visiškai logiškas politinis manevras, kuris yra visiškai legalus – kare, kaip kare.
Sieti paramą Ukrainai, kuriai pats pritariu, su gendergames’iukais, – labai jau nesąžininga manipuliacija.
I. Vėgėlė neatsilieka. Gudrus yra irgi. Jis, organizuodamas referendumą dėl Karantino normų prieštaravimo normų Konstitucinei doktrinai – neginčytinai laimėjo. Mat net D. Žalimas turėjo pripažinti, kad atsisakymas konstitucinių poterių strofų, jog žmogaus konstitucines teises gali tik įstatymu riboti parlamentas – pakibo ore. Leista ir Vyriausybei. O jei rytoj ministrui arba komendantui?
G. Nausėda gudriai šypsosi kamputyje ir užsiima užsienio politika. I. Šimonytė lieka melstis už I.Vėgėlę ir D. Žalimą.
Labai svarbi dalis
D. Žalimas šįkart vožė per kariuomenę. Per jos vadovybę. Primintina, kad Krašto apsaugos ministerijoje patarėju teisės klausimais ilgai dirbo ir nevisad patiko vadams. Beje, kitame straipsnyje palyginsime Žalimo ir Vėgėlės karjeras. Bet dabar – Žalimas apie kariauną.
“Jau ne pirmą kartą pastaruoju metu iškyla Lietuvos kariuomenės vado tinkamumo eiti tokias pareigas problema. Vieša jo komunikacija nuolat demonstruojama tikrai ne vakarietiška karininko kultūra. Toks įspūdis, kad Lietuvos kariuomenės vadas, vadovaujantis kol kas viso labo geros brigados dydžio pajėgoms, jaučiasi esąs šalyje, kur visi turi nutilti treptelėjus generolo batui.
Kaip kitaip įvertinti tokio pobūdžio pasisakymus apie jo karinio patarimo kritikus? Tiesa, dar galima įžvelgti žmonių su negalia įžeidinėjimą. Keistoka tik matyti kai kuriuos tokiam gynybos klausimų sprendimo stiliui pritariančius politikus.
Matyt, beprasmiška generolui skaityti paskaitą apie tai, kad politika yra viešųjų (taigi ir gynybos) reikalų tvarkymas, kad politikai tam ir yra, kad abejotų, diskutuotų ir ieškotų geriausių sprendimų, galiausiai juos priimtų. Už tuos sprendimus, beje, atsakingi jie, politikai, o ne generolai, kad ir kiek žvaigždžių būtų ant jų antpečių.
Todėl apsiribosiu tik keliais konstituciniais principais. Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija. Valdžios įstaigos, taigi ir kariuomenės vadas, tarnauja žmonėms, yra jiems atskaitingos. Kiekvienas pilietis turi konstitucinę teisę kritikuoti valstybės pareigūnų, taigi ir kariuomenės vado, veiklą. Gerbtinas kiekvieno žmogaus orumas ir draudžiama diskriminacija.
Svarbiausia, Konstitucijoje yra įtvirtintas demokratinės civilių kontrolės ginkluotosioms pajėgoms principas, be kita ko, reiškiantis kariuomenės vado atskaitomybę politinėms institucijoms ir tai, kad svarbiausius sprendimus dėl kariuomenės priima politinės institucijos (didelio masto įsigijimų atveju tai yra Seimas Vyriausybės teikimu). Be abejo, kariuomenė ir jos vadas yra depolitizuoti: kariuomenės vadas neturi teisės dalyvauti politinėje veikloje, daryti politinio pobūdžio pareiškimų. Savaime suprantama, jam griežtai draudžiama viešai reikšti nesutikimą su Vyriausybės narių pozicija, abejoti politikų kompetencija vykdyti jų pareigas. Beje, tai yra principai, pagal Šiaurės Atlanto Sutartį bendri visoms NATO valstybėms.
Jei norime apginti Laisvę, jos gynyba turi būti visų reikalu. Ir akivaizdu, kad pradėti čia reiktų nuo vakarietiškos kultūros kariuomenės vado, kuris gebėtų gerbti kiekvieną, paisytų Konstitucijos ir atsakingai ją vykdytų.
P.S. Mėginu įsivaizduoti, kaip KT pirmininkas kiekvieną suabejojusį KT sprendimu išvadina kvailiu, nepajėgiu diskutuoti teisiniais klausimais, ir pasiunčia užsiimti savo reikalais,” – taip sako prezidentuosna dabar norintis Kauno VDU teisės fakulteto vadas Dainius Žalimas.
Mano klausimai kandidatui:
O kur tada pasiūlymas, kad policines ir karines struktūras jau palikę asmenys į politiką nelįstų bent penketą metų? Nes nepastebėjau, kad D. Žalimas būtų pasisakęs prieš bent vieną perteklinį draudimą, reguliavimą, žandarams įgaliojimą?
Policija turi teisę OFICIALIAI IR VIEŠAI siūlyti politikams baudas administracinių vėluojančių susimokėti žmonių neleisti į viešąjį transportą? Tai nebūtų verta VRM reakcijos, pastatant vieton?
Kur pastabos giliai, mano nuomone, idiotiškam sumanymui, kad šalia policininkų vairuotojus stabdys ir aplinkosaugininkai, tvarumo vardan? 🙂 Kur Laisvės partijos meilė laisvei ir privaloma alergija bet kokiam pertekliniam reguliavimui?
