2004 metų kovo 29 dieną Lietuva įstojo į NATO. Tai reiškia, aljanse jau 21 metus. Ir tai jau rimtas laiko tarpas. Per tiek laiko užauga vaikai.
Tais ganėtinai tolimais metais NASA „Spirit” ir „Opportunity” nusileido Marse ir visai sėkmingai pradėjo misijas Raudonojoje planetoje. Tuo tarpu Pietų Korėjos mokslininkai paskelbė, kad pirmą kartą klonavo žmogaus embriono kamienines ląsteles. Tais pačiais metais įvyko ES plėtros etapas (drauge su mumis), buvo išleistas legendinis žaidimas “GTA: San Andreas”.
O prisimenant liūdnesnes sukaktis derėtų paminėti, kad tais metais Ispanijoje islamistų teroristai susprogdino traukinius, žuvo 193 žmonės, sužeista buvo daugiau nei 2000. Tuo tarpu Rusijoje savo antrą kadenciją pradėjo viena iš dabartinių pasaulio problemų žmogiškame pavidale Vladimiras Putinas. Tiesa, į jį tuomet žiūrėjome ganėtinai atlaidžiai, pro pirštus. Supraski, po NATO skydu mums niekas nebus baisu.
Tačiau pasaulis ir Europa keitėsi, nusprendė kad pavojų nėra. Europos strateginis kursas buvo orientuotas į klimatą, socialinę gerovę ir biurokratinį reguliavimą, o ne į karinę galią ir pramonės konkurencingumą. Dabar, susidūrus su naujais geopolitiniais iššūkiais, Europa turi pasirinkti: ar stiprinti save kaip galią, ar likti priklausoma nuo kitų. Štai Vokietija, viena didžiausių Europos ekonomikų tuomet beveik sugriovė savo karinį pajėgumą: 2014 m. buvo atskleista, kad iš 109 naikintuvų „Eurofighter“ normaliai, koviniu rėžimu skraidyti galėjo tik 8. Baisu pasirodyti nepopuliariam, bet koją čia pakišo ir “žaliasis kursas”. ES siekis tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m. tapo vienu svarbiausių politinių tikslų, o tai lėmė milžiniškas investicijas į atsinaujinančią energiją vietoje karinių išlaidų.dėl aplinkosauginių tikslų. Vedina lyg ir gero tikslo Europa mažino anglių ir branduolinės energijos naudojimą, o tai padidino dujų importą iš Rusijos, sukuriant strateginę priklausomybę, kurią Putinas vėliau išnaudojo.
Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais Europa pradėjo didinti gynybos biudžetus, tačiau vis dar drūčiai atsilieka nuo JAV ir Kinijos. Prispausta Amerikos partnerių Vokietija vargais vos ne vos skyrė 100 mlrd. eurų kariuomenės stiprinimui, bet reali pažanga labai lėta. Tačiau tikėkimės, kad praregėjimas jau prasideda. Tad būkite pasveikinti, su mūsų 21-osiomis metinėmis.
