Kai kas teigia, jog, jeigu LSDP nepasuks realios (o ne deklaratyvios) socialdemokratinės (kairiosios) politikos link – tai jai (tada) galas… Na, partijai tikrai nebus joks galas, šito nereikia patiems gąsdintis ir kitus gąsdinti. Kitas klausimas – KOKIA bus partija?
Socialdemokratinė (kairioji) AR merkantilinė/oportunistinė (pragmatiškoji) aparatinė ir pro-liberali? Deja, vilčių, kad LSDP realiai (iš tikrųjų) ims vykdyti socialdemokratinę (kairiąją) politiką – tikrai nedaug…(šitai pastaruoju metu tik (labiau) deklaruojama, negu, kad (būtų) nuoširdžiai norima/ryžtamasi ją vykdyti). Atrodo, kad, galų gale, viršus vis tik bus šitos merkantilinės/oportunistinės (pragmatiškosios) aparatinės pro-liberalios linijos (nors viešos šnekos, deklaruojant pro-liberalias nuostatas pastaraisiais mėn. ir pritilo). Kodėl? Na, tai tiesiog lemia esama situacija partijoje – vis dar stipriai dominuoja pro-liberali merkantilinė/oportunistinė (pragmatiškoji) aparatinė linija ir jos šalininkai. Tai tiesiog akivaizdu.
Nagi, pasižiūrėkim kaip atrodo kandidatai į LSDP pirmininkus.
Vienintis tikrai (be jokių abejonių) kairiųjų nuostatų kandidatas, kuris šias nuostatas nuolat išsako/demonstruoja viešai, Algirdas Sysas – vos ne atvirai yra buksuojamas žemyn. Julius Sabatauskas, kurio socialdemokratinėmis nuostatomis aš neabejoju, dėl įvairių aplinkybių, neturi jokių šansų pakliūti į antrą turą. Kitam viešai pro-kairiąjam kandidatui Gintautui Paluckui trukdo vis priklijuojama ta teistumo uodega (ir beveik niekam neįdomu, už ką konkrečiai šitas teistumas). Zigmo Povilo Balčyčio socialdemokratiškumas manęs neįtikina, nes jis yra labiau deklaratyvus (toks transparantinis), negu realus (todėl bijau, kad aparatinis pragmatiškumas galiausiai vis tik paims viršų). Va ir viskas – visi pro-kairieji kandidatai.
Na, niekas manęs neįtikins, kad likę kiti kandidatai yra pro-kairieji, kurie viešai ir aiškiai nuolat (o ne dabar) deklaravo ir deklaruoja socialdemokratines muostatas. Mano supratimu, visi jie yra tipiški merkantilinės/oportunistinės (pragmatiškosios) aparatinės politikos atstovai, tai akivaizdu. Mantas Varaška, be kita ko, neturi ir jokių šansų pakliūti į antrą turą, kaip ir Mindaugas Bastys beje. Jaunasis Mindaugas Sinkevičius iki šiol labiau pasižymėjo kaip sėkmingas Jonavos rajono ūkinis biurokratinis/aparatinis vadovas, o ne kaip viešas nacionalinis politikas. Ar kas nors skaitėt kokią nors jo viešą nuomonę aktualiais politikos ir partinės ideologijos klausimais? Aš ne, nes niekur tokios neradau. Likę du kandidatai – Andrius Palionis ir Artūras Skardžius, labiau pasižymi savo pro-liberalumu, negu kad socialdemokratinėmis nuostatomis. Beje, jiedu gan dažnai aktyviai gynė įvairių verslo grupių ar aplamai verslo (savininkų) interesus, o ne socialdemokratinę (kairiąją) liniją. Todėl (dabar atsiradęs?) jų kairumas manęs tikrai neįtikina. Artūras Skardžius, beje, taip pat dažnai nesibodėjo imtis ir atviro pigaus populizmo ar net demagogijos (o tai kandidatui į partijos pirmininkus prie veido tikrai netinka).
Taigi, tokios tokelės… – socialdemokratinės (kairiosios) politikos perspektyvos mūsų partijoje (bent šiuo momentu), deja, nėra optimistinės. Ką gi – gaila ir net apmaudu… Bet,…, palaukim – pamatysim, gal aš ir klystu?
P.S. Aišku čia tik asmeniniai mano pamąstymai, deja, pesimistiniai (tiksliau realistiniai, bent jau man taip atrodo).
Alfonsas Brazas