Į naują pasaulio biatlono taurės sezoną – su rekordine delegacija. Lietuvos biatlonininkai dar labiau priartėjo prie elitinių komandų bei prestižinėse varžybose startuos septyniese: dėka sėkmingo praėjusio sezono mūsiškiai iškovojo 4 vyrų bei 3 moterų kvotas.
14-tą sezoną pasaulio biatlono taurėje pasitinka 38-erių Natalija Kočergina, prie kurios prisijungs debiutantės – 24-erių Lidija Žurauskaitė bei 23-ejų Judita Traubaitė. Patyrusios vyrų komandos pagrindą sudarys pasaulio vasaros biatlono čempionate žibėjęs 23-ejų Maksimas Fominas, 33-ejų Tomas Kaukėnas, 32-ejų Karolis Dombrovskis bei kitą savaitę 31-ąjį gimtadienį minėsiantis rinktinės lyderis Vytautas Strolia. Pastarasis į žiemą žengia po vasarą iškovotų pasaulio čempionato sidabro bei bronzos medalių.
– Sezoną biatlono rinktinė pasitinka pakitusios sudėties: karjerą baigė olimpietė Gabrielė Leščinskaitė. Kaip ši netektis paveiks moterų komandą?, – biathlonltu.com paklausė Lietuvos biatlono federacijos prezidento Arūno Daugirdo.
– Šį sezoną startuosime be Gabrielės Leščinskaitės, kuri po ilgų svarstymų vis dėlto apsisprendė į aktyvų sportą negrįžti. Jos netekimas moterų rinktinei gali būti juntamas. Jei sezono pabaigoje svajojome apie potencialiai susibursiančią moterų estafetę, tai dabar tą svajonę teks atidėti, kol priaugs dar viena pasaulio taurės normatyvą galinti įvykdyti sportininkė.
– Tarpsezoniu buvo atskirtos vyrų ir moterų rinktinės. Kuo pasiruošimas sezonui buvo kitoks nei iki šiol?
– Nuo sezono pradžios pakvietėme dirbti dar vieną trenerį. Visą laiką jautėme, kad parengiamuoju laikotarpiu yra per mažai dėmesio sportininkams, o grupės yra per didelės. Visus A ir B rinktinių narius padalinome į 3 grupes. Jei pernai grupės buvo mišios, tai šiemet moterų komandą visiškai atskyrėme nuo vyrų, joms davėme atskirą pasirengimą su priskirtais treneriais. Vyrai taip pat rotavosi, kas buvo vertas A komandos, pakilo į ją, kas dar nepriaugo – liko B komandoje.
Parengiamasis laikotarpis su lapkričio pabaiga baigiasi. Grįžtame prie varžybinio formato, kur yra dvi rinktinės: viena A rinktinė, kuri atstovauja Lietuvai pasaulio taurės varžybose, bei B komanda, atstovaujanti IBU taurėje. Neturime pamiršti, kad yra ir C komanda, kurie dalyvaus IBU jaunimo taurėje.
– Iki šiol geriausi Lietuvos biatlonininkai neretai praleisdavo pasaulio vasaros biatlono čempionatus. Šiemet rinktinė dalyvavo pajėgiausios sudėties ir turime du medalius bei patekimą į geriausiųjų šešetuką. Kaip federacija vertina sprendimą dalyvauti pasaulio vasaros čempionate?
– Sprendimą rimčiau ruoštis vasaros čempionatui padiktavo tendencija pasauliniame biatlone. Tarptautinė biatlono sąjunga pradėjo dėti vis daugiau pastangų reklamuodama bei sureikšmindama pasaulio vasaros biatlono čempionatą, kad suinteresuotos būtų ne tik tos šalys, kurios daugiau kultivuoja vasaros biatloną, bet ir tos, kurios prioritetą teikia žiemai. Ta tendencija vyksta ne pirmus metus, konkurencija vis didėja. Dėl to ir mes nusprendėme skirti atitinkamą dėmesį vasaros biatlono čempionatui, o dar kai pavyko gerai jame sudalyvauti, tai tapo ir moraliniu, ir psichologiniu pliusu. Vasarą didelės įtakos nedaro inventorius, nereikia ruošti slidžių. O kai visi turi vienodas sąlygas, tada ir mes esame ne prastesnio pajėgumo nei kiti.
– Pasaulio taurės varžybose Lietuvos biatlonininkai iškovojo rekordinį kvotų skaičių – dar niekada Lietuvai neatstovavo net 7 biatlonininkai. Kokie lūkesčiai šiose varžybose?
– Pasaulio taurė mums yra bene pagrindinis varžymosi formatas ir į ją patekti jau yra iššūkis, nes sportininkas turi būti įvykdęs taurės normatyvą, kuris yra net griežtesnis nei pasaulio ar olimpinių žaidynių normatyvai. Esu įsitikinęs, kad dėka žaidimo taisyklių, kurios taikomos pasaulio taurei, biatlonas pasaulyje yra toks konkurencingas, populiarus ir žiūrimas.
Visų pirma, tikimės, kad rinktinės nepraras pozicijų, kurias yra iškovojusios. Vienas dalykas iškovoti, kitas – išlaikyti. Su vyrų komanda pasiekėme tokią vietą, kur tiek virš mūsų, tiek žemiau mūsų yra labai pajėgios rinktinės ir kova tam, kad išlaikyti poziciją, bus sunki. Moterys pasaulio taurėje varžysis trys ir potencialiai bus galima rinkti daugiau taškų nei iki šiol. Turime galvoti apie perspektyvą pakliūti į Top-20, nes didžiausias noras olimpinėje atrankoje patekti į 20-ukus – tai užtikrintų komandinius olimpinius kelialapius.
– Biatlonininkams svarbūs ne tik pasaulio ar Europos čempionatai, bet ir pasaulio taurės varžybos. Ar koncentruojamasi kuriam nors startui?
– Negalime nestartuoti pasaulio taurės varžybose, o tik ruoštis Europos ir pasaulio čempionatams. Tokiu atveju ir patekimas į pasaulio čempionatą ar į olimpines žaidynes būtų dar labiau komplikuotas. Rinktinės privalo startuoti pasaulio taurėje ir negalima koncentruotis į vieną etapą, o kituose būti statistiniu dalyviu. Šio žaidimo taisyklės negailestingos, nes sportinę formą daugmaž turi išlaikyti viso sezono metu bei dar sugebėti prieiti prie svarbiausių metų renginių. Šiose sultyse verdame ne pirmus metus, treneriai žino, kam ruošiamas sportininkas, kaip išdėlioti startus per visą sezoną, kad susikoncentruoti svarbiausioms varžyboms.
– Žinome, kad mažiausiai dvi Lietuvos sportininkės šį sezoną debiutuos pasaulio taurės varžybose. Ko laukti iš Juditos Traubaitės bei Lidijos Žurauskaitės startų?
– Pakliūti į pasaulio taurę ir joje varžytis yra prestižas sportininkui. Taip, šį sezoną pasaulio taurės varžybose debiutuos dvi lietuvaitės Judita ir Lidija, nors pastarajai dar reikia įvykdyti normatyvą IBU taurės varžybose. Judita atėjo iš žiemos sporto šakos, treniravosi su slidėmis dar iki tampant biatlonininke. Jai reikėjo patobulinti šliuožimo techniką ir išmokti šaudyti, prisitaikyti prie intensyvesnio treniruočių krūvio. Tikiu, kad Juditai viskas priešaky ir kad ji bus konkurencinga biatlonininkė pasaulio taurėje. Lidija jau tikrai būtų pasaulio taurės dalyvė, jei ne trauma, kurią patyrė praėjusio sezono išvakarėse. Tačiau dabar ji dar labiau motyvuota ir nekantriai laukia progos įrodyti, kad verta čia varžytis. Norėtųsi, kad merginos pasaulio taurėje įsitvirtintų ir ateityje džiugintų mus savo rezultatais.
***
Pirmo pasaulio taurės etapo Estešunde (Švedija) programa:
Lapkričio 25 d. (šeštadienis)
13.30 val. – vienetų mišri estafetė
15.50 val. – mišri estafetė
Lapkričio 26 d. (sekmadienis)
12.20 val. – moterų 15 km asmeninės lenktynės
15.30 val. – vyrų 20 km asmeninės lenktynės
Lapkričio 29 d. (trečiadienis)
16.20 val. – moterų 4×6 km estafetė
Lapkričio 30 d. (ketvirtadienis)
16.20 val. – vyrų 4×7,5 km estafetė
Gruodžio 1 d. (penktadienis)
15.45 val. – moterų 7,5 km sprintas
Gruodžio 2 d. (šeštadienis)
15.45 val. – vyrų 10 km sprintas
Gruodžio 3 d. (sekmadienis)
15.00 val. – moterų 10 km persekiojimas
17.00 val. – vyrų 12,5 km persekiojimas
