Šią savaitę vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje socialdemokratė, tarybos narė Kristina Lukauskaitė-Valatkė iškėlė klausimą, ar kauniečiai gali tikėtis dalyvaujamojo biudžeto savo mieste. Pasak politikės, tokia iniciatyva leistų gyventojams tiesiogiai prisidėti prie miesto aplinkos gerinimo ir sprendimų priėmimo.
Atsakydami į jos pateiktą klausimą, vicemeras Andrius Palionis ir miesto meras pažymėjo, kad pradėjus svarstyti 2026 m. biudžeto planavimą, bus aptartas ir šis klausimas.
Primintina, kad siūlymą dėl dalyvaujamojo biudžeto įvedimo Kaune dar 2025 m. vasarį pateikė LSDP frakcija miesto savivaldybės taryboje. Atsakydama savivaldybės administracija tuomet nurodė, jog dėl galimybės skirti finansavimą tokiai iniciatyvai bus sprendžiama metų eigoje, atsižvelgiant į savivaldybės finansines galimybes ir prioritetus.
Kas yra dalyvaujamasis biudžetas?
Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas, kai savivaldybė kartu su miesto gyventojais sprendžia, kaip panaudoti dalį biudžeto lėšų. Bendruomenės pačios siūlo idėjas ir balsuodamos renka projektus, kuriems skiriamas finansavimas. Paprastai tai būna aplinkos tvarkymo, sporto erdvių, vaikų žaidimų aikštelių ar pėsčiųjų takų įrengimo iniciatyvos.
Tokiu principu Lietuvoje veikia ne tik savivaldybės, bet ir švietimo įstaigos, kurios įtraukdamos mokinius ugdo pilietiškumą ir bendruomeniškumą.
Lietuvos patirtis – kol kas be Kauno ir Širvintų
Dalyvaujamojo biudžeto idėja Lietuvoje įsitvirtino nuo 2018 metų. Pirmoji šį modelį pritaikė Alytaus miesto savivaldybė, o vėliau iniciatyva išplito beveik po visą šalį. Šiuo metu jo dar neturi tik Kauno miesto ir Širvintų rajono savivaldybės.
„Neabejoju, kad toks biudžetas būtų labai reikalingas ir Kauno gyventojams. Tai leistų jiems aktyviau įsitraukti į miesto gražinimą, naujų erdvių kūrimą. Išgirstos idėjos stiprina pasitikėjimą tarp žmonių ir valdžios, o bendruomenės jaučiasi labiau reikalingos“, – sako K. Lukauskaitė-Valatkė.
