Auksas, kaip ir visokie brangakmeniai, kuriuos dažnai tekdavo slėpti ir nuo banditų, ir nuo valdžios – labai gausiai krauju aplietos „vertybės”. Bet žmonės jo troško ir tebenori.
Antai, sovietų laikais, o ir Lietuvoje sovietinės okupacijos laikais būta net disponavimo auksu taisyklių. Jaunavedžiai, kuomet nunešdavo pareiškimus tuoktis, gaudavo leidimą apsipirkti specialioje parduotuvėje. (Buvo ir juodoji rinka, bet ir finalai būdavo dažnai juodi)
Ten būdavo patys paprasčiausi, žemiausios prabos žiedai. Būdavo ir kitų prekių, kurių šiaip nebuvo galima gauti prekyboje. Kartais dėl to net pareiškimus teikdavo, apsipirkdavo, o paskui apsigalvodavo. Tokios buvo išgirtojo sovietinio gerbūvio realijos.
Pasaulyje įvairiai buvo, bet mes kol kas apie mūsų teritoriją, o ne apie pamišėlį vidurio Afrikos imperatorių, kuris sau sostą gaminosi auksinį. Net ir apie JAV galiojusį valiutinių atsargų dengimo aukso atsargomis, kurių atsisakyta 1971 metais įkart nekabėsime.
Auksą beprotiškai mylėjo daugelis diktatorių -Rumunijoje taip darė Čaušesku, o Ukrainoje, kol buvo šuneliu prie Putino kojų, taip galėjo elgtis Janukovičius. O daugelis žmonų bent jau svajojo turėti ką nors tokio slaptavietėje, idant nei valdžia, nei banditai (kas dažnai būdavo sinonimais) nerastų.
Tai greičiau socialinės psichologijos, nei estetikos dalykai, – mano kai kurie apžvalgininkai. Juk ir dabar, kai vizualiai bižuterinį barškutį nuo sertifikuoto auksinuko ne kiekvienas skiria, „lygis yra lygis”.
SSRS laikais visas auksas, išskyrus pirktą pagal leidimą, buvo š esmės nelegalus. Stalino laikais jį atiminėdavo (slėpimas grėsė sušaudymu arba lageriu), idant susimokėtų JAV už lendlizo tiekimus, kariaujant su Hitleriu. Auksas buvo partijos nuosavybė. Šia proga rekomenduotina Igorio Buničiaus knyga „Partijos auksas”.
Realybė tokia – jei tave apiplėš, gal net su visu pirštu nupjaus geltoną metalo gabaliuką, ir ras net ir paveldėto brangaus metalo – tu jau įtariamas nusikaltėlis, mat neatidavei komunizmo statybai. Net jei nužudė tavo sutuoktinį ar tėvus, o teisėsauga surado – tu jo neatgausi. Jei paties nepasodins (kam nuo partijos ir vyriausybės slėpei), tai bent jau atims į valdišką fondą.
Labai smagu, teigia vlogeris Vitalijus Balkus, kuomet atsiranda proga pratęsti ankstesnę temą. Ar žinote, kad aukso kaina yra mažiausiai dvigubai didesnė nei turėtų būti?,” – klausia jis.
Pasak autoriaus, sunku patikėti, tačiau taip yra. Ne per seniausiai, pasakoja V. Balkus, vienoje iš transliacijų nuskambėjo [teiginys], kad vienas iš beprasmiškiausių žmonijos užsiėmimų yra tęsti aukso gavybą ir į tai vieno žiūrovo buvo atsakyta, kad „Balkus perkaito saulėje”. V. Balkus replikuoja. Klausykite ir spręskite patys – kiek ir kam jums reikia aukso bei kas iš jo kulto gauna didžiausią naudą? Galima kaltinti aukso prekeivius, bet jų pirkėjai tikrai visada supranta, ko jiems reikia?
