Praėjus Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms, atminus 1991-ūjų įvykių dalyvių kovą ir pasiaukojimą, kyla noras replikuoti kai kuriems šių dienų entuziastams, kuriuos, kartais, norisi labai švelniai vadinti prielipomis bei parazitais.
Tomas Čyvas
Tada, kai nuo 1991-ųjų metų pradžios iki pat rudens buvo dalyvaujama mitinguose, budima prie laužų, kai aktualiai buvo pralietas kraujas, padėtis buvo visai nepanaši į dabartinę. Tiesiog nei kiek, kad ir ką ūbautų bei krioktų ar skanduotų LRT ar vadinamieji kultūrininkai.
Visokių sabaliauskaičių, karjerą baigiančių plaukikių, iš mados išeinančių dainininkų – kurie vis dar nori dėmesio – gyvybei bei sveikatai niekas negresia. Jie valdiškais resursais šeriami gali sėdėti palei laužus, mitinguoti ir stūgauti visiškai saugiai.
Jie gali visiškai be jokios sau ir savo gerbūviui bei karjerai grėsmės plauti smegenis jaunimėliui šventvagišku šūkiu: „šiandien mūsų Sausio 13“. Tai apgailėtina, veidmainiška ir, pasikartosiu, šventvagiška.
Bent jau todėl, kad anuomet visi, kas rinkosi į viešas akcijas, mitingus, budėjimus, protestus – puikiai žinojo, jog kiekviena tokia akcija, kiekvienas pasėdėjimas prie laužo gali būti tavo gyvenime paskutinis. Mat kraujo, mirties kvapas jau tvyrojo ore. Viskas buvo čia pat ir tikra, o ne iš plakatų bei propagandos.
Tankai gatvėse buvo tikri. Nesvarbu ar prie TV bokšto, ar prie Spaudos rūmų, ar prie Seimo. Ir tai buvo kur rimčiau už Žemaitaitį, kuris šiaip būtų seniai tapęs politine infuzorija, jei ne tų, kurie save vadina „valstybininkais“ sukelta masinė (nors ne tiek masiška kiek jie norėjo) sukelta isterija.
Čia ir skirtumas, kad dabartinių protestuotojų nemenka dalis nesupranta, jog visai ne laisvą žodį ar pačią laisvę gina, galėdami jaustis visiškai saugiai, o viso šito erzelio organizatorių kišenes, pinigines, sąskaitas bei hierarchines pozicijas.
Jie nesupranta, kad tada, jei būtų prie LRT durų – šturmo metu – galėtų nukentėti, kaip galėjo ir mano labai gerbiama Eglė Bučelytė. Dabar gi – kas gi jiems gresia? LRT sukurta Žemaitaičio politinė kaliausė? Kuo? Aš nežinau. Net nežinau kuo šito personažo juokdariškas ir apgailėtinas antisemitizmas tikroviškai grėstų bent vienam žydui. Bet tikrai žinau, kad isteriška kampanija atgaivino jo reitingus, su kuo kultūrininkus bei lrt-ešnikus ir sveikinu.
Daužykite jūs pasikabinę Žemaitaičio iškamšas, dėvėkite savo neužmirštuoles, neturinčias nieko bendro su anais įvykiais, nepamirškite išsiteplioti dar ir šešiomis spalvomis. Kvailiokite, kaip norite, bet nesisavinkite to, kas jums niekaip daugiau, nei ano meto dalyvių ir aukų pagerbimui, nepriklauso.
„Vatnykizmo“ manyje įtarikams sakau, kad aukščiau įvardinto falšo bei merkantilizmo atpažinimas niekaip nesusjęs su nenoru kad kuo greičiau nugaištų viso kolektyvinio kraugerio Putino reiškinys.
Kapčiamiesčių patriotams, poligonų priešams, kurie durnažaliai kur buvo, kai Kieša Navickas, su Karbauskiu ir užingridais kirto miškus? Urėdijų reforma? Poligonas tikrai tiek neiškirs. Nekirs beveik visai.
Kaip tarp jūsų – leftistinių padugnių bei ruso laivo besišaukiančių – tarp Scilės ir Charibdės?

Nagi, kurie nepatenkinti – inicijuokite išankstinius Seimo rinkimus. Gal net palaikysiu parašu. Įtikinkite ne tik mane. Tik kad rusiški poligonai mūsų ir jūsų parašų neprašys. Aš už Seimo priešlaikinius rinkimus. Tik jų nebus. Tad kas bus?
Ir dar – nėra nei dienos, kurioje nebūtų toje pačioje LRT bei kitur aiškinama, kad Rusija tuoj puls. Tai kitąmet, tai 2027, tai 2028 ir t.t.. Apie tai nuolat trimituoja visa pagrindinė žiniasklaida. Nesu iš tų, kurie ignoruotų realią Kremliaus grėsmę, tačiau tokia nuolatinė bauginimo retorika pila vandenį ant rusiškos propagandos malūno. Nes blogina investicijų kilamtą, trikdo ekonominį aktyvumą, skatina emigravimą – silpnina valstybę. Gal galima kiek mažiau šventvagiškų palyginimų ir bauginimų, ponai valstybininkai?
Kaunieciams.lt autoriaus asmeninė nuomonė.





























