Seime verda aistros dėl Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Svarstoma ar jis tikrai labai padės valstybės iždui ir kaip nors pasitarnaus regionų plėtrai. Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas nemano, kad iš projekto būtų kokios nors naudos. Valdančiųjų argumentus vadina melagingais.
Tomas Čyvas
– Parlamente svarstomas projektas stipriau apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Ar dabar reikia tai daryti?
Ši Vyriausybė pasižymi strateginio planavimo ir darbo organizavimo trūkumais. Net preziumuojant, kad NT mokestį reikia įvesti, tam buvo laikas dabartinio Seimo kadencijos pradžioje, kuomet ir bankų palūkanos buvo nedidelės ir Lietuvos ekonomika augo, o nesitraukė, kaip yra dabar.
Ir svarbiausias klausimas – jei norima apmokestinti gyvenamosios paskirties būstą NT mokesčiu, tai visa esmė detalėse – koks turtas ir kiek bus apmokestintas?
Dabar gi konservatorių ministrų ir šio mokesčio advokatų Seime argumentai dažnai melagingi ir nesąžiningi. Priminsiu, kad Lietuvoje visas komercinis turtas jau daug metų apmokestinamas NT mokesčiu, kurį moka įmonės ir fiziniai asmenys.
Šio mokesčio dydis pagal 2019 m. įstatymą gali svyruoti intervale nuo 0,5 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Ir konkretų mokesčio dydį nustato savivaldybės, nes Europoje ir JAV NT mokestis mokamas tiesiogiai savivaldybėms ir tai yra jų savarankiškosios pajamos.
Pavyzdžiui, Vilniuje šio mokesčio pagrindinis dydis yra 1 proc., viešbučiams mažesnis – 0.7 proc., o apleistam, neprižiūrimam ir nenaudojamam turtui taikomas maksimalus – 3 proc. tarifas.
Todėl keista matyti, kad Vyriausybė ir Seimo konservatoriai siūlo apmokestinti gyvenamąjį būstą daugiau, nei šiuo metu apmokestintas komercinis nekilnojamasis turtas (šiuo metu jis yra 3 proc.) – galimybė apmokestinti NT būstui net iki 4 proc. Sunku suprasti konservatorių logiką apmokestinti privatų būstą daugiau nei komercinį turtą, kuris generuoja daug didesnes pajamas. Ir čia Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė klaidina gyventojus, teikdamas siūlymą, kaip kokią naujovę, kad NT mokesčio konkrečius dydžius bus patikėta nustatyti savivaldybėms. Tai jokia naujovė.
Savivaldybės ir dabar nustato NT konkrečius tarifus ir tokia yra vakarietiška praktika. Kartu šis Seimo narys, kaip koks konservatyvus komunistas, spekuliuoja argumentu, kad, esą, jei nebus įvesti jų siūlomi NT mokesčiai, tai bus naudinga brangų turtą turintiems gyventojams.Tai melas, nes Seimo narys užmiršta pasakyti, kad brangų būstą turintys asmenys ir dabar moka padidintą NT mokestį.
Jei turto mokestinė vertė viršija 150 000 eurų, mokamas tarifas svyruojanuo 0,5 proc. iki 2 proc. Pavyzdžiui, jei buto ar namo vertė daugiau nei 300 000 eurų, tai gyventojai moka 1500 eurų metinį NT mokestį. Ir šį mokestį gauna ne savivaldybės, o valstybė, kas yra visiškai neteisinga ir pažeidžia savivaldybės savarankiškumą. Todėl šis mokestis realiai vadinamas vilniečių būsto mokesčiu, nes Vilniujebūsto vertės didžiausios.
Tokio mokesčio valstybė per metus surenka nedaug: 2022 metais buvo tikėtasi surinkti apie 13 mln. eurų.Turto, kurio vertės didesnės nei 150 000 eurų Lietuvoje turėtų deklaruoti apie 32 tūkst. gyventojų, ir iš jų dauguma Vilniaus apskrityje apie 14,3 tūkst. gyventojų, Klaipėdos regione beveik 2,4 tūkst. gyventojų, Kauno regione apie 1,2 tūkst. gyventojų.
– Kiek tai padės iždui? Ar išvis padės?
Kol nėra tikslių tarifų, kuriuos nustatytų savivaldybės, sunku pasakyti. Šis mokestis papildytų savivaldybių biudžetus, ne valstybės. Ir jo daugumą gautų didžiųjų miestų savivaldybės, pvz. Vilnius šiuo metu surenka apie 55 mln. eurų NT mokesčio, kas sudaro apie 5 proc. nuo bendro biudžeto. Kitose savivaldybėse ženkliai mažiau.
– Kodėl valdantieji tai daro? Tikrai dėl to, kad visai nebijo reitingų svyravimo? Nesitiki laimėti?
Apmokestinti NT reikia, tik visada klausimas, kaip ir ką. Žmonės gali turėti ir turi daug turto, kuris jiems neša pajamas ar yra jų investicijos. Toks turtas turi mokėti NT mokestį. Esminis ginčas – dėl pagrindinio asmens gyvenamojo būsto apmokestinimo. Ir čia vyriausybė bei konservatoriai rodo visišką nejautrumą bei cinizmą. Net koalicijos partneriai, kaip pavyzdžiui Laisvės partija, gana argumentuotai aiškina, kad nepritars pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimui.
Aš nuosekliai nuo 2008 metų nepalaikau Vyriausybės planų apmokestinti pagrindinį gyventojo būstą. Ir tai moralinis, ne ekonominis kriterijus! Žmogus turi teisę į stogą virš galvos, ir joks mokesčių administratorius neturi teisės mokesčiais jį varyti iš savo būsto. Man net keista, kad konservatorių partijos lyderiai bei Ministrė Pirmininkė I.Šimonytė ir kiti nenori to suprasti.
Realiai šiandien dauguma pirmųjų būstų priklauso ne žmonėms, o bankams. Ir tokį būstą, kaip taisyklė,yra įsigijusios jaunos šeimos, o palūkanos bus išmokėtos ne anksčiau kaip po 20 metų. Todėl toks NT mokestis tik pablogintų jaunų šeimų ir visos viduriniosios klasės situaciją. Arba… žmogus turėjo gerą darbą, pasistatė namą ar per ilgus metus iš banko išsipirko savo svajonių butą, o vėliau neteko darbo ar išėjo į pensiją.
Pajamos sumažėjo, ir štai čia dar mokesčių administratorius prie buto durų stovi… Negalite išlaikyti, kelkitės lauk. Todėl, būsto kuriame gyvenate neapmokestinimas yra moralinis pasirinkimas, ne ekonominis. Daugelyje ES šalių toks būstas – neapmokestinamas. Pavyzdžiui Ispanijoje ir Italijoje vienkartinis NT mokestis sumokamas tik buto pirkimo/pardavimo metu.
NT mokestis gali būti įvestas tik antram ir kitam turtui, kuris yra investicija ir naudojamas komercinei veiklai. Viršutinę ribą reikia sulyginti su dabar egzistuojančiu 3 proc. tarifu. Jau realius tarifus nustatys pačios savivaldybės, kurios patirtį turi. Tik mokestis turėtų būti nustatomas ne metams, o bent penkiems, nes svarbu prognozuoti pajamas ir išlaidas. Maksimalus tarifas galėtų būti nustatomas tik apleistam ir nenaudojamam būstui. Atsirastų daugiau tvarkos miestuose.
Ir viskas, ir ginčų nebūtų. Bet šį vyriausybė turi ypatingą gebėjimą negirdėti ir nesikalbėti.
– Ar NT kaip nors padės regionų plėtrai?
NT mokestis regionų problemų neišspręs. Mažosios savivaldybės didesnių pajamų negaus, nes tiesiog neturės ko apmokestinti.
– Žmonės net rengiasi mitinguoti? Kaip tai vertinate?
Žmonės, kai jų valdžia negirdi, neturi kito kelio, kaip tik eiti į gatves ir mitinguoti.
