2024 m. spalio 28–31 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje (BA) pirmininkas Andrius Kupčinskas ir jo pavaduotoja Orinta Leiputė Reikjavike dalyvauja 76-ojoje Šiaurės Tarybos sesijoje, kurioje aptariami taikos, saugumo ir gynybos Arktyje klausimai.
Anot Baltijos Asamblėjos Prezidento A. Kupčinsko, Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO ir Rusijai pradėjus agresiją bei karą Ukrainoje, diskusijos šiais klausimais Šiaurės šalių kontekste įgavo strateginę regioninę reikšmę. Todėl sesijos metu keliami klausimai, kaip Šiaurės ir Baltijos šalys gali geriausiai užtikrinti taiką ir saugumą Šiaurės ir Baltijos regione bei Arktyje. Taikos ir saugumo Arkties regione tema tampa vis aktualesnė ir Baltijos valstybėms, ypač dėl pasaulinio klimato atšilimo, kuris atveria naujus maršrutus ir didina geopolitinę konkurenciją. Arktis tampa karinių, ekonominių ir aplinkosaugos interesų erdve, tiesiogiai įtakojančią Šiaurės Europą ir Baltijos valstybes.
Dabar, kai visos Šiaurės šalys yra NATO narės, atsirado pagrindas dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityje tiek Šiaurės regione, tiek su Baltijos valstybėmis. „Baltijos valstybes sieja bendra istorija, geografinė padėtis ir saugumo iššūkiai, paskatinę jas plėtoti glaudų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Baltijos valstybės kartu dirbo stiprindamos savo nacionalinį saugumą, prisidėdamos prie regiono stabilumo bendromis iniciatyvomis bei naryste NATO ir bendradarbiaudamos su kitais sąjungininkais“, – teigė Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė Orinta Leiputė.
Pastangos apsaugoti demokratiją, teisinę valstybę ir jos suverenitetą bei žmogaus teises yra pagrindiniai Šiaurės Tarybos tarptautinės strategijos elementai ir tai akivaizdu iš tvirtos Šiaurės šalių paramos Ukrainai. 76-ojoje Šiaurės Tarybos sesijoje karštais aplodismentais sutiktas Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir išklausyta jo kalba (nuoroda į kalbą anglų k.). Kaip po susitikimo su Ukrainos Prezidentu sakė BA Prezidentas Andrius Kupčinskas: „Ukraina pasitiks jau trečiąją karo žiemą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Reaguodamos į neatidėliotinus Ukrainos gyvybinius karinius poreikius, įskaitant energetikos, socialinės infrastruktūros ir humanitarinės pagalbos ir siekiant atremti Rusijos išpuolių sukeliamas kančias, Šiaurės šalys ir Baltijos valstybės kartu pakartojo, jog toliau vieningai ir tvirtai rems Ukrainą, iki bus išvytas agresorius ir pasiekta taika“.
