Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU ekonomistai: Lietuvoje lošimų verslas nepagrįstai juodinamas

  • 2017-01-04
  • Kaunieciams.lt
  • Be kategorijos

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistų, atlikusių ekspertinę Lietuvos lošimų rinkos analizę, teigimu, jų atliktoji studija yra vienas iš nedaugelio bandymų objektyviai atvaizduoti daugialypį Lietuvos lošimų rinkos poveikį ekonomikai ir socialiniam gyvenimui.

Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko, nors pasaulyje azartiniai lošimai yra viena specifinio verslo rūšių, (beje, augančių), Lietuvoje ji nepagrįstai „demonizuojama“, viešumoje pabrėžiant dažniausiai tik neigiamus šio verslo aspektus, ir nuošalyje paliekant teigiamus.

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu KTU ekonomistų atlikta „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studija“ yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, prie kurio dirbo penkių žmonių komanda. Studijoje vertinama esamos lošimų rinkos situacija Lietuvoje, ji lyginama su pagrindinėmis tendencijomis, vyraujančiomis lošimų sektoriuje Europoje. Studijoje yra analizuojama politinė ir teisinė Lietuvos lošimų rinkos aplinka, aprašomos institucijos, vykdančios lošimų ir loterijų veiklos priežiūrą. Taip pat, siekiant įvertinti galimas sektoriaus vystymosi tendencijas mūsų šalyje, yra apibendrinama naujausia informacija apie rinkos dydį, struktūrą, rinkos dalyvių finansinį pajėgumą.

„Daugumoje Vakarų valstybių azartiniai lošimai yra laikomi viena iš laisvalaikio praleidimo formų. Ji tampa rizikinga tik tada, kai žmogus turi polinkį į priklausomybę“, – teigia viena studijos autorių tyrėja Agnė Gadeikienė.

Informacijos apie tikrąją lošimų rinkos situaciją šalyje – trūksta

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu nepriklausomų ekspertų – KTU tyrėjų – atlikta lošimų rinkos studija parodė, jog duomenų apie realią lošimų rinkos situaciją Lietuvoje trūksta.

„Nėra įdiegta stebėsenos priemonių, kad būtų galima matuoti azartinių lošimų mastą, visuomenės požiūrį į lošimą, jo sukeliamų problemų lygį. Nėra matuojamas lošimų paplitimas, nėra kaupiama priklausomybių nuo lošimų atvejų statistika“, – vardija viena iš studijos tyrėjų Agnė Gadeikienė.

R. Krušinsko teigimu, paradoksalu tai, kad nesant pakankamai prieinamų duomenų, situacija iš anksto nupiešiama neigiamai.

„Neadekvatus lošimų verslo pateikimas tarsi leidžia suprasti, jog lošimų poveikis visuomenei yra tokio paties masto, kaip alkoholizmo ar emigracijos, nors tai yra labai toli nuo tiesos. Tam, kad Lietuvoje galėtume kalbėti apie racionalius ekonominius ir reguliavimo sprendimus, reikia juos grįsti objektyvia informacija, o ne išankstinėmis nuostatomis. Kai tokia informacija neprieinama, kyla klausimas, kam reikalinga ir kam naudinga ją dažniausiai neigiamai interpretuoti“, – svarsto profesorius R. Krušinskas, KTU EVF Finansų katedros vedėjas.

Pasak jo, yra nemažai laisvalaikio veiklų, pavyzdžiui vandens slidžių sportas, kurios yra rizikingos, suteikia adrenalino, vadinasi, gali sukelti ir priklausomybę, o į įrangos įsigijimą ar nuomą tenka nemažai investuoti.

Lošimų rinkos reguliavimas – vienas iš svarbių iššūkių valstybei

„Daugelyje Vakarų Europos valstybių griežčiau reguliuojamos pačios rizikingiausios lošimų paslaugos, kurias dažniausiai teikia lošimo namai (kazino). To priežastis: statymų ir laimėjimų dydžiai lošimo namuose neribojami, o rezultatas – labai greitas. Todėl pastebima tendencija – kuo valstybė labiau išsivysčiusi, turinti gilias šios srities tradicijas, tuo lošimo namų (kazino) skaičius jose yra mažesnis. Reguliuojant ne tokius rizikingus lošimus pasirenkamas liberalesnis modelis, kai tam tikru lygmeniu ribojami lošimų parametrai, tačiau prieiga prie tokių lošimų yra paprastesnė“, – teigia A. Gadeikienė.

Europos valstybės pasirenka skirtingas azartinių lošimų reguliavimo sistemas, tačiau iš esmės tai – valstybės monopolija arba licencijavimas. Manoma, kad monopolinė azartinių lošimų reguliavimo sistema verslui mažina galimybes vystytis ir konkuruoti. Be to, kai kurių mokslininkų teigimu, ji gali skatinti nelegalių lošimų rinkos augimą.

Pasak KTU EVF profesorės Daivos Dumčiuvienės, Europos Komisija azartinius lošimus priskiria paslaugų sektoriui, kurio veikimo principas yra grindžiamas laisve steigtis ir teikti paslaugas. Nacionalinės reguliavimo sistemos turi atitikti ES teisę, nors valstybėms narėms suteikiama laisvė nustatyti su azartiniais lošimais susijusius tikslus.

„Pastaruoju metu internetiniai lošimai tampa aktualūs dėl jų tarpvalstybinio pobūdžio bei technologinių galimybių plėtros. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje įvardinami aktualūs klausimai, skatinamas tarptautinis institucijų bendradarbiavimas“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Loterijos – pats nuostolingiausias azartinis lošimas žmogui

Profesorė D. Dumčiuvienė ragina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje visų rūšių azartinių lošimų veikla reglamentuojama tais pačiais teisės aktais, neatsižvelgiant į didesnę prasilošimo riziką bei pavojingumą socialine ir sveikatos prasme: „Nors pasaulyje loterijos laikomos viena iš azartinių lošimų rūšių, Lietuvoje jos nėra įstatymiškai priskirtos azartiniams lošimams, todėl, matomai, joms nėra taikomi iš esmės jokie papildomi reikalavimai.“

Pasak tyrėjos Rasos Norvaišienės, būtent per visuomenės požiūrį į loterijas bei rinkos reguliavimo trūkumą šioje srityje, atsiskleidžia neadekvatus lošimų rinkos vertinimas mūsų šalyje – loterijos bilietų galima įsigyti bet kur, neribojamas šių paslaugų vartotojų amžiaus; juos net ir nuolat perkantys žmonės nelaikomi turintys priklausomybę. Tačiau, iš tiesų, žiūrint iš vartotojo požiūrio taško, būtent loterijos lošėjai gauna pačią mažiausią finansinę grąžą iš savo investicijų.

„Tik 50 proc. loterijose surenkamų pajamų skiriama išlošimo fondui, kai, tuo tarpu, lošiant A kategorijos automatais laimėjimams realiai skiriama 76 proc. surinktų pajamų, iš B kategorijos automatų pajamų išlošimams grįžta 83 proc., o lažybose – beveik 94 proc.“, – teigia R. Norvaišienė.

Be to, mokslininkė atkreipia dėmesį, kad loterijos Lietuvoje valdomos galimai monopolisto, užimančio ženklią rinkos dalį, t.y. daugiau nei 90 proc. Nuo jo gautų pajamų skiriami 8 proc. labdarai yra menka dalis, ypač palyginus su kitomis ES šalimis, kur visuomeniniams projektams, sporto, kultūros ir kitų visuomenei svarbių sričių rėmimui loterijų organizatoriai skiria vidutiniškai 28 proc. pajamų.

Iš Baltijos valstybių – Lietuvoje lošimų rinka mažiausia ir nuosaikiausia

Pasak tyrėjų, Rytų Europos šalys pakankamai skiriasi savo vykdoma lošimų reguliavimo politika. Tarpusavyje skiriasi ir Baltijos šalių lošimų rinkos.

Pavyzdžiui, Latvijoje veikia 5 kazino, Lietuvoje – 18. Latvijoje veikia 320 lošimo automatų salonų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lietuvoje, tačiau lažybų punktų čia daug mažiau nei Lietuvoje: 42 palyginti su 168. Nei Estijoje, nei Latvijoje nėra riboto laimėjimo, arba B kategorijos, lošimų automatų; Estijoje lošimų automatų salonai prilyginami kazino, kurių šioje šalyje yra apie 60. Ženklūs skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos pastebimi ir analizuojant lošimų automatų skaičių: 2016 m. pradžioje Latvijoje veikė 8701 A kategorijos lošimų automatų, o Lietuvoje A ir B kategorijos lošimų automatų veikė daugiau nei dvigubai mažiau (4239) (Lošimų priežiūros tarnybos duomenys).

Turinti didžiausią gyventojų skaičių iš trijų Baltijos valstybių, Lietuvos lošimų rinka yra ne tik mažiausia, tačiau ir nuosaikiausia: turime ir mažesnį skaičių lošimo automatų, ir dalis jų yra B kategorijos – riboto laimėjimo.

Lietuviai lošimams išleidžia ženkliai mažiau nei kitos šalys

KTU ekonomistų atlikta studija parodė, jog po 2008-2009 metų krizės daugelis Europos ir kitų regionų valstybių azartinių lošimų rinką pradėjo traktuoti kaip vertingą pajamų šaltinį, kuris skatina ekonomikos vystymąsi ir leidžia gauti nemažas pajamas iš surenkamų mokesčių.

„Tose šalyse, kuriose azartiniai lošimai yra įprasta laisvalaikio praleidimo forma, į ją žiūrima kaip į normalią verslo rūšį, kuri į šalį pritraukia turistus, plečia laisvalaikio paslaugų spektrą, sukuria papildomas darbo vietas“, – teigia profesorius R. Krušinskas.

Pasak R. Norvaišienės, lietuviai gerokai atsilieka pagal azartiniams lošimams išleidžiamus pinigus: „Per metus vienam asmeniui tenkanti suma siekia 27-30 eurų, tuo tarpu ES šalyse ši suma vidutiniškai yra 187 eurai, o tokiose valstybėse, kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Italija, Malta, Suomija, Airija, vieno suaugusiojo vidutinės išlaidos azartiniams lošimams viršija 400 Eurų.“

Docentė primena, jog neretai, diskutuojant apie azartinių lošimų ir loterijų verslą, pamirštamas tas faktas, kad iš jo yra remiamos sporto, kultūros, švietimo, sveikatos ir kitos visuomenei svarbios sritys.

kazino zaidimai

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Kaip eina Lietuvos ėjikės?

Kandrotas-Celofanas – politinis kankinys?

Tako tarp Karmėlavos ir Kauno darbai įsibėgėjo

Pakaunės turizmo sezonas startuoja su naujovėmis: nuo japoniškos pramogos iki paslaptingo personažo

Kaip kauniečiai gali perpus sumažinti elektros sąskaitas: patikrinti patarimai be jokių triukų

Pavasariški vištienos suktinukai su varškės ir žolelių įdaru

Gegužės 5-osios horoskopas: žvaigždės žada sėkmę darbuose, bet perspėja dėl išlaidų

Iranas kuria pajėgas prieš žydus ir Izraelį Europoje?

Roletai: modernūs ir praktiški sprendimai jūsų namams „Senukuose“ 2026 metai

Patikimi oro kompresoriai: 4 geri pasirinkimai jūsų namams ir dirbtuvėms „Senukuose“

Lekšas: „Liksiu nesupratęs, jei „Žalgiris“ pralaimės 0-3“

Automatinės redakcijos: kaip dirbtinis intelektas keičia turinio kūrimą?

Paluckas tebejaučia aistrą politikai ir socialdemokratijai?

Nuo milžinų šamų iki vandens asiliukų

Nauja paslauga keliaujantiems: susirgus užsienyje 

Kelininkai fiksuoja pakelėse paliekamus daiktus

Knygos šventė

Siūloma apmokestinti galingus automobilius prabangos mokesčiu

Ką kam žada žvaigždės?

Dėl traukinių avarijų pradėti ikiteisminiai tyrimai

Kaune lokalizuotas gaisras

Gaisras Kaune!

Baikerio mirtingumas ne greityje

Renginiai Kauno rajone gegužės 04-10 d.

VDU įgyvendinamiems projektams – 1,7 mln. eurų finansavimas

Ugniagesiai

Vyriausybės ir Seimo vadovai pasveikino ugniagesius gelbėtojus

Radviliada. Kaip išdygsta kandidatai į merus

Tuskas: paliaubos vardan Maskvos karinio parado – absurdas

Prezidentas pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios proga

Dar viena avarija geležinkelyje – Kauno rajone

KAM skirs 80 tūkst. eurų kovai su dezinformacija

Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Rasa Čepaitienė

Runomis tatuiruotos rankos

Naujas plaukimo rekordas

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6) V Velykų sekmadienis

Kaune paaiškėjo jaunieji svetingumo talentai

Pareigūnai aiškinasi, kas pažeidė viešąją tvarką

Socdemų naujas lyderis žino, kad lengva nebus

Žalimas

Žalimas prieš Romos katalikų bažnyčią

Ką kam žada žvaigždės?

Alytuje vėl rinksis pasaulio ėjikų elitas

Atgimsta istorinis pastatas Vilkijoje

Avarijos geležinkelyje Kėdainių rajone likvidavimas gali užsitęsti

Prezidentas pasveikino Kauno teatro vadovą B. Želvį

Žiniasklaida: A1 kelyje įvyko masinė avarija

Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta beveik 300 kandidatų

TS-LKD: 40 proc. gyventojų pritartų branduolinio ginklo dislokavimui

Ką kam žada žvaigždės?

Gegužės pirmoji 

Kaun žalgiriečiai pralaimėjo ir antras serijos rungtynes (Video)

keliai

Kelininkai: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

Ukrainos pamokos NATO karybai

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

Ką kam žada žvaigždės?

Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

Sukčiai apsimeta banko ekonomistu

Kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Staseliu

Kaip derinti basutes moterims: 5 vasariški deriniai nuo kasdienio iki vakarinio stiliaus

Juozas Meldžiukas

SODROS milijardai ir pagundos

Kaune susirungs jaunieji svetingumo ir maisto sektoriaus talentai

Prezidentas dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime

Ką kam žada žvaigždės?

Gražulis džiūgauja

Galimų žudikų byla Teisme

Rusija skelbia gėjus ekstremistais

Statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras

Holistinis šunų maistas: madinga etiketė ar tikra nauda jūsų augintiniui?

Premjerė sveikina Lietuvos medikus

Japonijoje žemės drebėjimas

Išmanieji namai be išmaniojo telefono: kodėl automatika grįžta prie paprastumo

Šilti moto balai – ne tik žiemai

Kauno pareigūnai ieško liudininkų

Į Lietuvą brovėsi 50 bastūnų

Ką kam žada žvaigždės?

Plaukikų čempionate rekordų šventė

Vašingtono šaulys nekentė krikščionių?

Riaušių byloje baigti nagrinėti apeliaciniai skundai

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos triumfas Zapyškyje

Vėjas be elektros paliko per 6 tūkst. namų ūkių

Festivalyje „Kaunas Jazz“ dainuos „Grammy“ laimėtoja

Medžioti poligonuose teks kitaip

„Fitch Ratings“ po 6 metų gerina Lietuvos mokumą

Užklijuota kamera neapsaugos – geriau be telefono?

Užsimušė motociklininkas amerikietis

Kaip eina Lietuvos ėjikės?

2026-05-05

Kandrotas-Celofanas – politinis kankinys?

2026-05-05

Tako tarp Karmėlavos ir Kauno darbai įsibėgėjo

2026-05-05

Pakaunės turizmo sezonas startuoja su naujovėmis: nuo japoniškos pramogos iki paslaptingo personažo

2026-05-05

Kaip kauniečiai gali perpus sumažinti elektros sąskaitas: patikrinti patarimai be jokių triukų

2026-05-05

Pavasariški vištienos suktinukai su varškės ir žolelių įdaru

2026-05-05

Gegužės 5-osios horoskopas: žvaigždės žada sėkmę darbuose, bet perspėja dėl išlaidų

2026-05-05

Iranas kuria pajėgas prieš žydus ir Izraelį Europoje?

2026-05-05

Roletai: modernūs ir praktiški sprendimai jūsų namams „Senukuose“ 2026 metai

2026-05-05

Patikimi oro kompresoriai: 4 geri pasirinkimai jūsų namams ir dirbtuvėms „Senukuose“

2026-05-05

Lekšas: „Liksiu nesupratęs, jei „Žalgiris“ pralaimės 0-3“

2026-05-05

Automatinės redakcijos: kaip dirbtinis intelektas keičia turinio kūrimą?

2026-05-05

Paluckas tebejaučia aistrą politikai ir socialdemokratijai?

2026-05-05

Nuo milžinų šamų iki vandens asiliukų

2026-05-05

Nauja paslauga keliaujantiems: susirgus užsienyje 

2026-05-05

Kelininkai fiksuoja pakelėse paliekamus daiktus

2026-05-05

Knygos šventė

2026-05-05

Siūloma apmokestinti galingus automobilius prabangos mokesčiu

2026-05-05

Ką kam žada žvaigždės?

2026-05-05

Dėl traukinių avarijų pradėti ikiteisminiai tyrimai

2026-05-05

Kaune lokalizuotas gaisras

2026-05-05

Gaisras Kaune!

2026-05-04

Baikerio mirtingumas ne greityje

2026-05-04

Renginiai Kauno rajone gegužės 04-10 d.

2026-05-04

VDU įgyvendinamiems projektams – 1,7 mln. eurų finansavimas

2026-05-04
Ugniagesiai

Vyriausybės ir Seimo vadovai pasveikino ugniagesius gelbėtojus

2026-05-04

Radviliada. Kaip išdygsta kandidatai į merus

2026-05-03

Tuskas: paliaubos vardan Maskvos karinio parado – absurdas

2026-05-03

Prezidentas pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios proga

2026-05-03

2026-05-03

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos