Ecoservice pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo centras Vilniuje, kuris modernius rūšiavimo įrenginius pradės naudoti jau šį vasarį, žymi svarbų žingsnį į priekį siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Naudojant pažangiausias technologijas, čia pakuočių atliekos bus paverčiamos pakartotinai naudojamais ištekliais. Tačiau tikroji sėkmė priklausys ir nuo visuomenės pastangų rūšiavimo įpročiai Lietuvoje vis dar yra didelis iššūkis, nes nemaža dalis žmonių atliekas rūšiuoja nenuosekliai.
Atliekų rūšiavimo kelias: nuo pirmųjų konteinerių iki pažangių technologijų
Atliekų rūšiavimo kultūra Lietuvoje per pastaruosius kelis dešimtmečius nuėjo ilgą kelią. Pradžioje žmonės visas atliekas mesdavo į bendrus konteinerius, o pirmieji bandymai rūšiuoti buvo itin paprasti atliekos būdavo atskiriamos rankiniu būdu. Laikui bėgant, atsirado specialūs konteineriai popieriui, plastikui ir stiklui, tačiau visuomenė tik pamažu pradėjo suprasti rūšiavimo svarbą.
Pasak Ecoservice gamybos padalinio vadovo Mindaugo Šeštoko, rūšiavimo proveržis Lietuvoje įvyko tuomet, kai Lietuvoje pradėjo veikti taromatų sistema: Taromatų atsiradimas smarkiai pakeitė situaciją didelė dalis plastikinių, stiklinių ir aliumininių pakuočių nukeliavo būtent į juos. Tačiau tuo pačiu padidėjo priemaišų kiekis pakuočių atliekų konteineriuose. Juose atsiranda medžiagų, kurios neturėtų būti rūšiuojamos kartu su plastiko ar stiklo pakuotėmis, pavyzdžiui, statybinis laužas, tekstilė ar dažų skardinės.
Šiuo metu rūšiavimas Lietuvoje tampa vis labiau automatizuotas. Naujai atidaromas atliekų rūšiavimo centras Vilniuje, leis pasitelkti pažangias technologijas, kurios tiksliau atskiria tinkamas antrines žaliavas nuo priemaišų. Tai žingsnis, kuris stipriai prisideda prie žiedinės ekonomikos plėtros.
Tačiau infrastruktūros tobulinimo neužtenka didelė dalis atliekų rūšiavimo sėkmės priklauso nuo gyventojų sąmoningumo. Anot ekspertų, šiuo metu Lietuvoje pakuočių atliekų konteineriuose priemaišų kiekis vis dar siekia apie 40 %, o tai apsunkina perdirbimo procesus.
Atliekų rūšiavimo kultūra vystosi, tačiau įpročių keitimas yra ilgas procesas. Tik suderinus modernią infrastruktūrą su nuolatine visuomenės edukacija, Lietuva galės tapti šalimi, kurioje atliekos tampa ne problema, o vertingais ištekliais.
Naujasis rūšiavimo centras Vilniuje: greičiau, tiksliau, saugiau
Pirmieji rūšiavimo įrenginiai, skirti antrinių žaliavų išrūšiavimui ir paruošimui perdirbimui, Ecoservice centruose pradėti naudoti dar 2016 metais. Šią datą galima laikyti lūžio tašku, kai rankines rūšiavimo linijas Lietuvos atliekų tvarkymo centruose pradėjo keisti automatizuotos technologijos. Nors ir šiandien žmonių indėlis išlieka svarbus ypač prižiūrint įrenginius ir tikrinant kokybę naujajame rūšiavimo centre didžiąją darbo dalį perima moderni, aukštos klasės įranga, užtikrinanti spartesnį ir efektyvesnį procesą.
Žmonių vis dar reikės įrenginių priežiūrai ir automatizuotai rūšiavimo kokybei tikrinti. Tačiau modernių technologijų naudojimas procese užtikrina žymiai efektyvesnį ir kokybiškesnį rūšiavimą.
Ankstesnės kartos įrenginys turėjo tik vieną magnetą metalui atskirti, o naujasis net keturis, užtikrinančius efektyvesnį metalo atskyrimą. Jis taip pat turi daugiau optinių separatorių, kurių lazerinė technologija leidžia greitai ir tiksliai identifikuoti įvairias medžiagas, automatiškai išskirstyti į atskirus srautus. Viena įdomi naujovė tai plėvelių atskirėjas, kuris ne tik pagerina įrenginių darbo kokybę, bet ir ženkliai sumažina rankinio darbo poreikį.
Svarbu paminėti, kad naujajame rūšiavimo centre įdiegta viena moderniausių gaisro aptikimo ir gesinimo sistemų rinkoje. Ši technologija yra itin svarbi užtikrinant darbo saugumą bei prevenciją, naujos įrangos Vilniaus Ecoservice centre galimybes paaiškina M. Šeštokas.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Žaliasis taškas vadovas Almontas Kybartas atkreipia dėmesį, kad naujieji įrenginiai bus geriausiai išnaudoti tik tada, kai visuomenėje bus susitarta dėl vieningų rūšiavimo taisyklių:
Nauja pakuočių atliekų rūšiavimo linija turėtų dar labiau paskatinti gyventojus naudotis rūšiavimo konteineriais. Tačiau reikia suprasti kol nebus vieningai sutarta, kad turi būti rūšiuojamos tik pakuočių atliekos, šios linijos pajėgumai bus naudojami taip pat ir niekur nepanaudojamų atliekų atskyrimui. Reikia užtikrinti, kad linija nebūtų apkrauta tuo, kas jai nepriklauso, t.y., priemaišomis.
Mūsų atsakomybė ir galimybė keisti ateitį
Eksperto teigimu, yra daug teigiamų pokyčių. Pakuočių kiekis, kurį gyventojai išmeta į rūšiuojamų atliekų konteinerius, nuolat auga. Tai rodo, kad mažėja atliekų, keliaujančių į sąvartynus ir deginimo įrenginius. Taip pat matome, kad vis daugiau žmonių renkasi popierines pakuotes vietoj plastikinių. Šis pokytis ypač pastebimas popierinių maišelių vartojimo augime, sako M. Šeštokas. Tačiau priemaišos, vis dar kenkia kokybiškam atliekų išrūšiavimui.
Priemaišos užteršia antrines atliekas ir jos gali tapti nebetinkamos perdirbimui. Pavyzdžiui, riebaluotas, smarkiai suteptas popierius yra nebetinkamas perdirbti. Juk į kartonines pakuotes gali būti pakuojami ir maisto produktai, todėl reikalingas kiek įmanoma švaresnis popierius, keliaujantis į perdirbimą, papildo specialistas.
Nepaisant teigiamų pokyčių, priemaišų kiekis ir toliau išlieka aukštas, o tai lėmė, kokie įrenginiai buvo parinkti naujajam centrui. M. Šeštokas paaiškina, kad jei visi rūšiuotume atsakingiau, atliekų tvarkymo technologijos galėtų būti dar modernesnės: nors nauji įrenginiai technologine prasme atitinka vakarietiškus standartus, spartesnę pažangą vis dar riboja besiformuojanti atliekų kultūra.
Tikslesnis ir atsakingesnis rūšiavimas leistų pasiekti aukštesnę kokybę, išrūšiuotos atliekos būtų švaresnės ir lengviau pritaikomos žiedinės ekonomikos procese, o parduotuvėse dažniau matytume produktus ir jų pakuotes iš perdirbtų ir antram gyvenimui prikeltų medžiagų, teigia M. Šeštokas.
Kiekvienas pasirinkimas turi reikšmę: atsakingas rūšiavimas prasideda nuo mūsų
Ecoservice gamybos padalinio vadovas ragina atidžiau pagalvoti apie mūsų kasdienius pasirinkimus. Kuo geriau suprasime aplinkoje naudojamas medžiagas ir pakuotes, tuo greičiau galėsime pagerinti rūšiavimo situaciją Lietuvoje.
Pavyzdžiui, pagalvokite, kaip renkatės pakuotes. Juk vietoje sunkiai perdirbamo tetrapako pakuotės, sudarytos iš popieriaus, aliuminio ir plastiko sluoksnių, geriau rinktis plastikinę ar stiklinę tarą. Taip pat nereikėtų mesti sauskelnių į rūšiavimo konteinerius, nes tai ne tik užteršia šalia esančias atliekas, bet ir nepamirškime, kad rūšiavimo kokybės užtikrinimą vis tiek atlieka žmonės, paaiškina M. Šeštokas.
Rūšiavimo šalies mastu sėkmę lemia ne vien tik mūsų kasdieniai pasirinkimai. Kaip teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos Gamtos ateitis direktorius Karolis Šiaudkulis, sprendžiant pakuočių atliekų valdymo iššūkius, būtinas integruotas požiūris:
Tai ir naujos technologijos, ir visuomenės edukacija, ir skirtingų atliekų sektoriaus dalyvių bei suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Džiugu, kad Lietuvoje tokie pavyzdžiai kaip Ecoservice naujasis rūšiavimo centras Vilniuje rodo, jog verslas aktyviai investuoja į pažangias atliekų tvarkymo technologijas, siekiant kuo daugiau atliekų pakuočių paversti vertingais ištekliais, taip prisidedant prie Lietuvos žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo.
Svarbu prisiminti, kad negalima mesti dažų, tepalais ar chemikalais užterštos taros, baldų ar statybinių atliekų. Šiems daiktams skirti specialūs konteineriai ar pavojingų atliekų surinkimo aikštelės. Patekusi į rūšiavimo įrenginius, tokia tarša gali apgadinti įrangą ir užteršti medžiagas, kurios dar galėtų būti perdirbtos.
Taip pat būtina atsakingai atsikratyti panaudotų ličio jonų ir kitų baterijų jas reikia mesti į tam skirtus elektronikos atliekų konteinerius. Net ir pačios pažangiausios antrinių žaliavų rūšiavimo technologijos negali atpažinti ir išrūšiuoti baterijų iš atliekų srauto, todėl jų atsitiktinis pažeidimas gali sukelti gaisrą, kurio gesinimas labai sudėtingas, nes jo negalima užgesinti vandeniu.
