Daugeliui žinomas iškilaus vokiečių rašytojo Ericho Maria Remarque (tikroji pavardė — Erichas Paulis Remarkas) romanas Der Weg zurück (Kelias atgal). Aprašoma ten tema – kaip iš žudynių ir berotybės rasti tą kelią atgal. Kelią į normalų gyvenimą. Apie tai pasakoja Ukrainos žurnalistė Kateryna Zhiriy. Toliau vertimas
Ukrainoje kasmet daugėja veteranų, įskaitant neįgaliuosius. Ukrainos darbdaviai vis dažniau nori įdarbinti karo pragarą išgyvenusius žmones. Tačiau šios pastangos vis dar nėra pakankamos nacionaliniu mastu.
„Ši laisva darbo vieta tinka pensininkams, veteranams, neįgaliesiems“, ‚Pasirengę įdarbinti veteraną, neįgalų asmenį‘ – tokios etiketės vis dažniau pasirodo darbo skelbimuose darbo paieškos svetainėse.
Deja, dabartinės Ukrainos realijos diktuoja naujas rinkos sąlygas – visuomenėje daugėja žmonių, turinčių kovinių veiksmų patirties. Daugeliu atvejų tai yra neįgalieji. Jiems reikia darbo, idant galėtų sėkmingai adaptuotis, įsitvirtinti civiliniame gyvenime.
Šiuo metu darbo rinkoje krizė. Ji tęsiasi jau daugelį mėnesių. Priežastis – jau beveik trejus metus trunkantis plataus masto karas. Milijonų ukrainiečių išvykimas į užsienį ir vidinė migracija, vyrų mobilizacija – visi šie veiksniai drastiškai sumažino kandidatų, kurių darbdaviams reikia norint išsilaikyti, skaičių. Ir tai yra dar vienas argumentas bylojantisi, kad reikia padėti žmonėms, išgyvenusiems karą, gauti padorų darbą, nes dabar kiekvienas darbuotojas Ukrainoje yra aukso vertės.
UNIAN išsiaiškino, kokias paramos veteranams programas šiuo metu siūlo valstybė ir kaip įmonės yra pasirengusios realiai (ne tik deklaratyviai) įdarbinti Ukrainos gynėjus.
Įmonių pasirengimas įdarbinti veteranus
Darbo paieškos svetainė Work.ua atliko darbdavių apklausą apie jų pasirengimą įdarbinti karo veteranus.
Apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei pusė (46 %) apklaustų įmonių tarp savo darbuotojų jau turi veteranų. Dauguma buvusius karius įdarbinančių įmonių yra vidutinės ir didelės statybos, transporto ir sveikatos priežiūros sektorių įmonės.
„Svarbus rodiklis yra tai, kad 88 proc. įmonių, kurios apklausos metu neturėjo įdarbintų veteranų, nurodė planuojančios juos įdarbinti“, – teigiama Work.ua.
Kitas svarbus rodiklis – noras teikti pirmenybę veteranams renkantis kandidatą į darbo vietą. Apklausos duomenimis, 58 proc. įmonių yra pasirengusios teikti pirmenybę buvusiems kariškiams kandidatams į visas laisvas darbo vietas, jei jų profesiniai įgūdžiai prilygsta kitiems kandidatams. Dar 40 proc. darbdavių yra pasirengę tai daryti, tačiau tik kai kurioms pareigoms.
Tyrimas rodo, kad dauguma įmonių yra pasirengusios teikti pirmenybę veteranams priimant į darbą. Tačiau toks darbas tinka ne visiems kovotojams.
Volodymyras, neįgalus karo veteranas, pasidalijo su UNIAN savo įsidarbinimo istorija po to, kai buvo atleistas iš ginkluotųjų pajėgų dėl sužeidimo. Vyras ieškojo darbo per įdarbinimo centrą. Jam buvo pasiūlytos įvairios laisvos darbo vietos, tačiau beveik visos jos buvo susijusios su fizine veikla ir buvimu visą dieną ant kojų. Kojos traumą patyręs veteranas negalėjo dirbti tokio darbo.
„Bandžiau dirbti sandėlininku didelės įmonės sandėlyje, bet tai truko tik dvi savaites: visą laiką turėjau būti ant kojų ir nešioti sunkias dėžes. Be sužeistos kojos, dar ir nugara skauda, todėl greitai išėjau iš darbo“, – pasakoja Volodymyras.
Galiausiai vyrui pavyko susirasti darbą savarankiškai per darbo paieškos svetainę, be darbo biržos pagalbos – jis pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju prekybos centre.
Work.ua projekto „Towards“ vadovė Anastasija Rozlutska sakė UNIAN, kad daugėja laisvų darbo vietų, kuriose nurodoma, kad pirmenybė teikiama veteranams.
„Dabar turime daugiau kaip 2500 tokių darbo pasiūlymų.Čia labai svarbus akcentas – ne tinka veteranui, o pirmenybė veteranams.
Darome prielaidą, kad visi šiandien darbo rinkoje esantys darbo pasiūlymai turėtų būti prieinami žmonėms, kurie šiuo metu gina mūsų šalį. Kiekvienas civilinis darbdavys turėtų būti atviras priimti į darbą žmones, turinčius karinės patirties. Tačiau dabar yra laisvų darbo vietų, kurioms darbdaviai teikia pirmenybę“, – sakė ji.
Valstybė nelieka nuošalyje
Ukrainos pareigūnai nuolat informuoja apie įvairių paramos veteranams programų sėkmę, taip pat ir užimtumo srityje. Šiuo metu vyriausybė karo veteranams siūlo stipendijas savo verslui pradėti ir talonus mokymams, skirtiems naujai profesijai įgyti.
Ukrainos veteranų fondo atlikto tyrimo duomenimis, 68,8 proc. apklaustų veteranų pareiškė norą pradėti nuosavą verslą, o 9,4 proc. teigė, kad tokį verslą jau turi.
Šiuo tikslu valstybė siūlo valstybės paramą verslui pradėti arba plėtoti, pagal kurią, priklausomai nuo programos sąlygų, numatoma skirti nuo 250 000 iki 8 mln. grivinų.
Norėdami gauti dotaciją savo verslui, turite pateikti paraišką su verslo planu „Diia“ portale. Pavyzdžiui, iki 250 000 grivinų dotacija skiriama verslui reikalingai įrangai, žaliavoms ir prekėms įsigyti, jei sukuriama viena darbo vieta.
Veteranai ir vienas iš jų sutuoktinių gali gauti dvigubai didesnę subsidiją: pinigus galima skirti įrangai, transportui, rinkodarai, nuomai ir franšizės paslaugoms, be to, turi būti sukurtos dvi darbo vietos.
Veteranams, turintiems nuosavo verslo patirties, valstybė gali skirti iki vieno milijono grivinų subsidiją, jei jie sukuria keturias ar daugiau darbo vietų ir investuoja 30 proc. nuosavų lėšų.
Kiti projektai apima subsidiją sodui (iki 400 000 grivinų už hektarą sodinukams ir žemės ūkio įrangai įsigyti), jeigu pateikiami žemės dokumentai, ir subsidiją perdirbimo įmonei. Čia galima gauti iki 8 mln. grivinų, jei 50 proc. finansuojama savo lėšomis ir sukuriama nuo 5 iki 25 darbo vietų.
Veteranų fondo interneto svetainėje taip pat galima pateikti paraišką projekto aprašymui dėl dotacijos „Varto: 11.0“ dotaciją, skirtą verslo plėtrai arba socialinėms iniciatyvoms, skirtoms veteranams remti. Šiuo atveju galite gauti nuo 500 000 iki 1,5 mln. grivinų, jei sukursite 5-25 darbo vietas.
Ūkio ministerijos duomenimis, norėdamas gauti dotaciją nuo 500 000 iki 1 mln. grivinų, veteranas turi būti įregistravęs individualią veiklą ne mažiau kaip 3 metus.
Galimybė pradėti viską iš naujo
Ukrainiečiams, kurie neturi noro ar galimybių pradėti savo verslą, yra siūlomas kuponas mokymams. Šiiuo variantu gali pasinaudoti ne tik veteranai, bet ir neįgalieji, perkeltieji asmenys, vyresni nei 45 metų asmenys, turintys didesnį nei 15 metų draudimo stažą, ir asmenys, kurie buvo sužeisti dėl karinės agresijos arba pateko į nelaisvę.
Kuponu galima mokytis informacinių technologijų, statybos, transporto, švietimo, medicinos, medicinos, žemės ūkio, socialinių paslaugų ir kt. srityse. Asmuo savarankiškai pasirenka profesiją, mokymo įstaigą Ukrainoje ir mokymosi formą. Mokymo paslaugas teikia profesinės (profesinės-techninės), profesinės ikimokyklinio ir aukštojo mokslo įstaigos bei kt.
Ekonomikos ministerijos duomenimis, nuo šiandien kupono suma negali viršyti 30 280 grivinų. Jei mokymai kainuoja brangiau, darbdavys arba asmuo skirtumą sumoka pats.
„Jau 22 000 ukrainiečių gavo tokį čekį ir mokosi naujos profesijos arba kelia savo profesinį lygį, kad būtų konkurencingesni. Valstybė finansavo jų mokymą 260 mln. grivinų“, – sakė Svyrydenko.
Tarp populiariausių specialybių ir profesijų, kurių šiemet mokomasi su talonais, yra slauga, psichologija, ikimokyklinis ugdymas, medicina, kulinarija bei vairavimas.
Šaukštas deguto
Iš pirmo žvilgsnio veteranų rėmimo priemonės atrodo daug žadančios: pradėti verslą arba mokytis naujos profesijos. Be to, darbdaviai reiškia norą įdarbinti Ukrainos gynėjus. Tačiau ar iš tikrųjų viskas taip rožėmis klota?
RankUp.ua įdarbinimo specialistė Alisa Volynets pastebi, kad karo veteranų įdarbinimo problema jau daugelį metų yra karšta tema žiniasklaidoje.
Iš pirmo žvilgsnio veteranų rėmimo priemonės atrodo daug žadančios: pradėti verslą arba mokytis naujos profesijos. Be to, darbdaviai reiškia norą įdarbinti Ukrainos gynėjus. Tačiau ar iš tikrųjų viskas taip rožėmis klota?
Ekonomikos ministerijos duomenimis, nuo šiandien kupono suma negali viršyti 30 280 grivinų. Jei mokymai kainuoja brangiau, darbdavys arba asmuo skirtumą sumoka pats.
„Jau 22 000 ukrainiečių gavo tokį čekį ir mokosi naujos profesijos arba kelia savo profesinį lygį, kad būtų konkurencingesni. Valstybė finansavo jų mokymą 260 mln. grivinų“, – sakė Svyrydenko.
„Veteranams reikia visuomenės, darbdavių ir valstybės paramos, kad jie galėtų kuo lengviau įveikti prisitaikymo prie civilio gyvenimo laikotarpį ir grįžti į darbą. Deja, darbo rinkoje matome nedaug laisvų darbo vietų, kuriose būtų atsižvelgiama į veteranų patirtį ir įgūdžius. Kasdien jiems tenka kovoti su stereotipais, kuriuose neatsižvelgiama į jų stipriąsias puses, tokias kaip drausmė, atsakomybė ir atsparumas stresui“, – sakė ji UNIAN.
Jos teigimu, šiuo metu daug įmonių siūlo mokymo ir mentorystės programas, tačiau jų nepakanka, kad kiekvienas gynėjas gautų darbą.Kartu valstybės teikiamos išmokos ir socialinės garantijos nevisiškai patenkina poreikius.
„Valstybės priemonėms trūksta masto ir prieinamumo, nes informacija apie socialines garantijas paprastai pateikiama įvairiuose nutarimuose ir dokumentuose, o norint su jomis susipažinti, reikia daug laiko. Mano nuomone, valstybėje trūksta vieno vieningo mechanizmo, kuris palengvintų darbo paieškas karo veteranams. Todėl pastebima problema, kad ne visi kandidatai žino, kaip pasinaudoti valstybės teikiamomis galimybėmis, arba susiduria su pernelyg didele biurokratija“, – sakė V. Volynietis.
Ekspertas mano, kad norint pagerinti padėtį, pirmiausia būtina išsklaidyti stereotipus apie karo veteranus, kurie trukdo jiems lengvai ir greitai susirasti darbą.
„Kaip žmogiškųjų išteklių ekspertas manau, kad negalima skirstyti kandidatų į „problemines“ ir „neproblemines“ socialines kategorijas, nes tai sukuria atrankos proceso šališkumą ir neleidžia objektyviai vertinti situacijos. Taip pat svarbu kurti daugiau profesinio mokymo programų, kuriose būtų atsižvelgiama į veteranų patirtį ir suteikiama galimybė gauti psichologinę pagalbą. Mums trūksta specialios platformos ar institucijos, kuri galėtų apjungti laisvas darbo vietas, mokymo programas ir informaciją apie paramą“, – sako Alisa Volynets.
Work.ua projekto „Towards“ vadovė Anastasija Rozlutska mano, kad įmonės, norinčios įdarbinti veteranus, turėtų kurti įdarbinimo kultūrą: kurti saugią darbo aplinką ir didinti informuotumą apie komandos psichinę sveikatą. Be to, visi darbuotojai turėtų turėti vieningą požiūrį į karą.
„Darbdaviai turi atsakingai ir sąmoningai žiūrėti į šį procesą ir vertinti ginkluotąsias pajėgas kaip darbdavį, turintį savo specifiką, o karinę tarnybą – kaip vieną iš patirčių. Veteranai yra pareigos žmonės. Tą įrodė karas“, – pabrėžė A. Rozlutska.
„Karo veteranai – tai žmonės, kuriems, neperdedant, esame skolingi savo gyvenimą ir galimybę gyventi savo šalyje. Todėl jie turi sulaukti kuo didesnės pagarbos ir galimybių visuomenėje, o ne būti palikti vieni su savo problemomis, jei turi sveikatos bėdų ar negali grįžti į ankstesnę darbovietę. Jie atliko savo pareigą ginti valstybę, o dabar valstybės ir mūsų visų pareiga yra jais pasirūpinti.
Kateryna Zhiriy, UNIAN.UA
