Rugsėjį moksleiviai ne tik sugrįžta į mokyklos suolus, bet ir į baseino takelius. Iki pat gruodžio plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje pamokas šiais mokslo metais lankys per 13,6 tūkst. antros klasės mokinių iš 35 Lietuvos savivaldybių. Prieš prasidedant treniruotėms baseine, asociacija „LTU Aquatics“ dalinasi vertingais patarimais, kurie padės užtikrinti, kad užsiėmimai vyktų sklandžiai ir saugiai.
Anot Mokymo plaukti projekto vadovės Mildos Šeibokaitės, šioms pamokoms geriausia ruoštis dar nespėjus peržengti baseino slenksčio, todėl namų darbus turėtų atlikti tiek mokytojai, tiek vaikai ir jų tėvai.
Pasiruošimas pamokoms: pažintis su programa ir taisyklėmis
Mokytojai pirmiausiai turėtų iš anksto supažinti vaikus su mokymo plaukti programos turiniu ir tikslais, taip pat su baseino vidaus taisyklėmis. Šis pasiruošimo etapas yra labai svarbus, nes vaikai turi suprasti, kokie užsiėmimai jų laukia ir ko iš jų tikimasi.
„Svarbu, kad vaikai ne tik suprastų, kodėl svarbu išmokti plaukti, bet ir nebijotų vandens. Dėl to mokytojai turėtų paaiškinti vaikams, kad vanduo yra ne tik pramoga, bet ir aplinka, kurioje reikia žinoti, kaip tinkamai elgtis, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Be to, svarbu kurti pozityvų požiūrį į plaukimo pamokas, akcentuojant jų naudą sveikatai, fizinei raidai ir bendravimo įgūdžių stiprinimui“, – pabrėžia M. Šeibokaitė.
Prie pozityvaus požiūrio kūrimo gali prisidėti ir atviri pokalbiai klasėje, kur vaikai galėtų pasidalinti savo mintimis ir jausmais apie vandenį ir plaukimą. Tai leistų geriau suprasti kiekvieno vaiko asmenines patirtis ir baimes, o vėliau pritaikyti mokymo metodus taip, kad vaikai jaustųsi saugiai ir užtikrintai.
Taip pat verta pasitelkti ir praktines priemones – rodyti vaizdo medžiagą apie plaukimo naudą, organizuoti diskusijas su profesionaliais plaukikais ar surengti ekskursiją į baseiną. Be to, mokytojai, pagal galimybes, turėtų ir patys aktyviai dalyvauti plaukimo pamokose, kad galėtų geriau suprasti proceso subtilybes ir padėti vaikams įveikti baimes ar sunkumus.
Treniruočių metu mokytojai atlieka ne tik stebėtojo vaidmenį, sekdami auklėtinių pažangą, bet ir, esant poreikiui, padeda treneriams drausminti nedėmesingus ar netinkamai besielgiančius vaikus. Mokytojai turi būti pasiruošę greitai reaguoti į įvairias situacijas, užtikrinti, kad visi vaikai jaustųsi saugiai ir kad treniruotės būtų kuo efektyvesnės.
Tinkamai pasiruošus ir glaudžiai bendradarbiaujant su tėvais bei treneriais, plaukimo pamokos gali sėkmingai prisidėti prie vaikų savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi ugdymo.
Kvėpavimo ir vandens pratimai namuose: kaip įveikti baimę ir pasiruošti plaukimui
Prieš plaukimo treniruotę M. Šeibokaitė rekomenduoja namuose atlikti vandens atsigėrimo ir jo išspjovimo bei kvėpavimo mokymosi pratimus, kurie padeda vaikams susipažinti su vandens pojūčiu burnoje ir nosyje, taip sumažinant galimas baimes ar diskomfortą, susijusį su buvimu vandenyje.
Šie pratimai yra puikus būdas iš anksto paruošti vaikus plaukimo užsiėmimams, nes jie leidžia jiems pamažu priprasti prie kvėpavimo technikos, reikalingos paneriant į vandenį ir plaukiant. Be to, kvėpavimo pratimai padeda lavinti plaučius ir gerina kvėpavimo kontrolę, kas yra būtina sąlyga sklandžiam ir efektyviam plaukimui.
Tokiu būdu vaikai jausis labiau pasitikintys savimi, nes jau bus išmokę kontroliuoti kvėpavimą, o tai svarbu ne tik treniruočių metu, bet ir kasdieniame gyvenime, esant įvairiose situacijose vandenyje. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikai nepraleistų šių pratimų namuose, nes jie suteikia esminius pagrindus plaukimo pamokoms baseine ir padeda ugdyti įgūdžius, reikalingus saugiam ir efektyviam plaukiojimui.
Tinkama apranga ir įranga – patogumo ir saugumo garantas
Kad mokymasis būtų efektyvus, svarbu pasirūpinti, jog vaikai ne tik įvaldytų pagrindinius plaukimo įgūdžius, bet ir baseine jaustųsi patogiai. Tam būtina išsirinkti praktišką ir tinkamą plaukimo aprangą.
Ji neturėtų trukdyti vaikams judėti vandenyje, todėl mergaitėms rekomenduojamas vientisas plaukimo kostiumėlis, o berniukams – glaudės arba aptempti plaukimo šortukai. Paplūdimio šortai ir dviejų dalių kostiumėliai plaukimo treniruotėms nėra tinkami, nes jie gali varžyti judesius ir didinti vandens pasipriešinimą.
Kokybiška plaukimo kepurėlė turėtų būti pagaminta iš tamprios medžiagos, gerai priglusti prie galvos, prispausti ir apsaugoti plaukus, kad šie nesusiveltų ir nepatektų į chloruotą vandenį.
Taip pat labai svarbūs yra plaukimo akiniai, kurie gerina matomumą po vandeniu ir apsaugo akis nuo chloro ir kitų baseino vandenyje esančių chemikalų. Jie turėtų gerai priglusti prie akiduobių, todėl geriausia juos prieš perkant pasimatuoti.
Nors nardymo kaukės yra populiarios tarp pramogautojų, jos netinkamos plaukimo užsiėmimams, nes uždengia nosį. Plaukiant svarbu mokytis taisyklingo kvėpavimo: įkvėpti per burną, iškvėpti per nosį, todėl tokios kaukės treniruotėms netinka.
Be to, prieš kiekvieną apsilankymą baseine būtina nepamiršti guminių šlepečių, kurios padės nepaslysti ant šlapių baseino grindų, bei asmens higienos reikmenų – šampūno, rankšluosčio.
***
Mokymo plaukti pamokų metu ugdomi esminiai gebėjimai: supažindinama su saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklėmis, mokoma parengiamųjų pratimų, skirtų susipažinti su vandeniu (sulaikyti kvėpavimą, plūduriuoti, atsimerkti po vandeniu, panerti), mokoma įvairių žaidimų vandenyje ir jų taisyklių, saugių šuolių į vandenį, pratimų negiliame (90 cm) ir giliame vandenyje (daugiau nei 1,5 metro).
Užsiėmimuose lavinami mokinių gebėjimai judėti vandenyje, įveikiant vandens pasipriešinimą, plūduriuojant horizontalioje padėtyje ant krūtinės, nugaros, vertikalioje ir horizontalioje padėtyse, slenkant vandenyje neatliekant judesių, atliekant judesius kojomis, rankomis.
Mokymo plaukti programa (Fizinio aktyvumo programa Nr.: NSA-FA-PRO-MVP-2023-2-0004) bendrai finansuojama Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.