Nuoširdžiai sveikinu visus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena! Nepriklausomybė, kurią mes taip ilgai puoselėjome savo širdyse ir mintyse, prieš 34 metus tapo realybe. Vyresnieji puikiai prisimena Kovo 11-ąją. Tų dienų įtampą, kurią kėlė okupacinė kariuomenė, po nepriklausomybės paskelbimo Maskvos vykdytą ekonominę blokadą, nepriteklių ir nežinomybės baimę. Bet visa tai nustelbė pasididžiavimas, vienybė ir viltys. Tuomet žinojome, kad žengiame pirmuosius sunkius žingsnius tikrosios laisvės kelyje.
Laisvė mūsų valstybei ir žmonėms niekada nebuvo duotybė. Laisvė visuomet reikalavo ne tik drąsos kalbėti, kovoti, drąsos aukoti savo laisvę vardan kito laisvės, bet net ir gyvybių. Šią dieną visi prisimename ir pagerbiame Sausio 13-osios didvyrius. Šiandien aš prisimenu sausio 13-osios kirvį ir virtuvinių peilių krūvą, Tėvo pasikištą už kelnių, kartu skubant link Seimo.
Prisimenu savo mokytojus, įkvėpusius mane visuomeninei veiklai – tikrosios Lietuvos laisvės vilties nešėją, disidentą Viktorą Petkų, VLIK pirmininką dr.Kazį Bobelį, kunigą Edmundą Paulionį, Stasį Stungurį… „Garbė Tau, Lietuvos sūnau, atidavusiam laisvę už Tėvynės, tautos ir Žmogaus teises“ – 1978-aisiais Viktoro Petkaus teisme, nebijodama persekiojimo, prabilo Jadvyga Petkevičienė. „Veikėme drauge, todėl galite ir mane pasodinti šalia Viktoro Petkaus į kaltinamųjų suolą…“ – V.Petkų gynė kun. Karolis Garuckas. „Aš atsisakau dalyvauti liudininku V.Petkaus byloje… Aš galiu teismo procese dalyvauti tik kaltinamuoju“ – raštu Aukščiausiajam teismui dėstė Eitanas Finkelšteinas. Tame teisme Viktoras Petkus buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu ir nuteistas už antitarybinę veiklą 3 metams kalėjimo, 7 metams griežto režimo lagerio ir dar 5 metams tremties. Be tokių žmonių, be disidentų ir laisvės gynėjų, be tyliai pogrindžio darbą dirbusių ir aukojusių ne tik savo karjerą, pajamas, darbą, bet ir savo laisvę, ir net gyvybes, kelyje į mūsų visų laisvę būtume gerokai užtrukę. Greičiausiai – visiškai pasiklydę.
Kita vertus, laisvė yra žodis, turintis daug prasmių ir atspalvių.
Vieniems tai galimybė rinktis profesiją, gyvenimo būdą ir vertybes. Kitiems – tai galimybė keliauti, pažinti pasaulį ir reikšti savo mintis be baimės. Dar kitiems – tai galimybė ginti kiekvieno teises ir kurti teisingesnę visuomenę.
Tačiau laisvė nėra absoliuti. Laisvas žmogus yra ne tas, kuris gali daryti ką nori, net ir pamindamas kito asmens, bendruomenės ar valstybės laisvę. Ne tas yra laisvas, kuris savo asmeninius interesus iškelia aukščiau tautos ar valstybės. Bet tik tas, kuris gerbdamas kitų laisvę, suvokdamas tautos ir valstybės interesus, atsakingai naudojasi savo teisėmis bei galiomis. Tik tas, kuris dirba ir mąsto savo ir visos valstybės laisvės vardan.
Valstybei laisvė reiškia tautai priklausantį suverenitetą. Reiškia galimybę visų piliečių valia pačiai kurti savo likimą, priimti sprendimus ir rinktis savo kelią. Valstybei laisvė reiškia atsakingą, atvirą, valstybės piliečių nuomone grindžiamą valdymą. Reiškia viziją, jungiančią pilietinę tautą bendram tikslui. Reiškia veikimą, įsipareigojusį kiekvieno asmens ir visos valstybės laisvei.
Mūsų valstybės laisvė nėra privilegija, bet atsakomybė. Atsakomybė tiems, kurie aukojosi ir iškovojo mūsų laisvę. Atsakomybė mūsų tautos ateities kartoms. Juk nykstant mūsų laisvės paveldėtojams, nyksta ir mūsų tautos bei valstybės laisvė. Lietuvos laisvė visų pirma yra ateities užduotis ir įsipareigojimas.
Už mūsų Lietuvos laisvę!
Taip rašė Ignas Vėgėlė savo Facebook paskyroje.
